Žyma: Lituanikos fondas

Kalėdų valgiai emigracijoje

Lietuviško maisto gaminimas ir papročių laikymasis svarbus daugeliui emigrantų. Aguonpienis, mielinės Kalėdų bandelės, šventinė mišrainė, Kūčių vakaro burtai susėdus prie stalo keliauja kartu su lietuviais į svečias šalis. Įsileisti ir kitos kultūros patiekalus dažnai priverčia svečioje šalyje gimę ir užaugę vaikai, tačiau pamatinės šeimos tradicijos išlieka. 

Šiandien gimusių ir augusių emigracijoje identiteto klausimas yra pasikeitęs, o tapatinimasis su savo šaknimis yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tačiau ryšys su savo gimtine, šaknimis palaikomas kitais įvairiais būdais: per tikėjimą, šokį, dainą, maistą.

Emigrantinėje spaudoje galima rasti įdomių kalėdinių patiekalų receptų. Siūlome ne tik perskaityti, bet ir pasigaminti!

Toliau skaityti „Kalėdų valgiai emigracijoje”

„Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“

d167348d008ee66c023c8cb20a85e03dc3f75c8c_article_200„…gyvenimas trumpas, ir todėl noriu klausytis dainos ir pats savo gergždančiu balsu dainuoti ir tik tada, jei liks laiko, klausytis dainuoti nesugebančių begalinių abstrakčių išvedžiojimų apie „dainą kaip tekstą”.”

Šiemet sukako 90 metų nuo rašytojo Algirdo Landsbergio gimimo. Kūrėjas dalį gyvenimo praleido išeivijoje ir mirė 2004 metais toli nuo Lietuvos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas sukakčiai pažymėti surengė mokslinę konferenciją „Išėjusiems atminti“, kurioje taip pat kalbėta apie Icchoko Mero bei Mariaus Katiliškio kūrybą, o Maironio literatūros muziejus parengė jam skirtą parodą. Toliau skaityti „„Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“”

Surasti nežinomą lietuvį Londone

Shirley_HomesGalbūt pradėjote mokytis anglų kalbos arba norite atnaujinti jos žinias? O gal užsiimate šios kalbos mokymu? Siūlome atkreipti dėmesį į Jennifer Bassett knygelę „Shirley Homes and the Lithuanian case“ iš „Oxford bookworms library“ serijos. Juk skaityti tekstą, kurio personažas – lietuvis, iškart žymiai įdomiau, ar ne? Toliau skaityti „Surasti nežinomą lietuvį Londone”

JAV lietuvių mokslininkas Algirdas Martynas Budreckis

vilniečių veikla išeivijoje

Algirdas Martynas Budreckis gimė 1937 metais lapkričio 13 dieną Nevarke, Niujorko valstijoje. Budreckis – žymus JAV lietuvių istorikas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras. Mokslininkas 1963 m. baigė Rutgerso universitetą, kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1966 m. dirbo Pavergtųjų tautų seimo sekretoriate, žurnalo „Naujoji viltis“ vyr. redaktoriumi, Amerikos lietuvių tarybos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (Rytų Lietuvos rezistencinio sąjūdžio atstovu). 1967–1970 m. JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys. Išeivijos mokslininkas taip pat dirbo Laisvosios Europos radijuje, išvertė knygų apie lietuvių organizacijas Amerikoje, lietuves moteris.

Keletas mokslininko darbų, kurie yra aktualūs ir skaitomi ir šiandien:

Lietuvių sukilimas 1941 (angl. The Lithuanian National Revolt of 1941), 1968 m.
Lietuvos sovietinė okupacija ir aneksija (The Soviet Occupation and Annexation of Lithuania), 1968 m.
Lietuviai Amerikoje 1651-1975 (The Lithuanians in America 1651-1795), 1976 m.
Algirdas – senovės Lietuvos valstybininkas, jo veikla ir laikai, 1981 m.
Vilniečių veikla išeivijoje, 1995 m.
Susivienijimas Lietuvių Amerikoje: 90 metų istorija, l976 m.
Rytų Lietuva (redaktorius ir vienas iš autorių), 1980 m.

Kviečiame užsukti į Lituanikos skaityklą!

Fluxus pokštai ir akibrokštai

Jurgis Mačiūnas (angl. George Maciunas, 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune – 1978 m. gegužės 9 d. Bostone, JAV) – lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų.
Šio judėjimo nariai atmetė tradicines aukštojo meno sistemas ir kūrė stebinantį antimeną, kuris apėmė viską – nuo fotografijos ir gatvės meno iki poezijos ir dramos. Amžininkai Jurgį Mačiūną prisimena kaip klouną ir humoristą, bet kartu ir kaip tikrą meno revoliucionierių. Kartu su Tristanu Tzara, André Bretonu, Marceliu Duchamp’u ir Johnu Cage’u Mačiūnas įsitvirtino kaip viena iš pripažintų varomųjų jėgų, kuri sukėlė šiuolaikinio meno perversmą.

Lituanikos skyriaus fonduose saugoma kolektyvinė studija „Mr. Fluxus“ (A(LK)6/009). Ši knyga  – pirmoji šios iškilios XX amžiaus meno pasaulio asmenybės biografija, atskleidžianti netradicinį, prieštaringą ir stebinantį genijų.

 

Vaikams skirti leidiniai išeivijoje

Jau pirmosiomis dienomis Vokietijos DP stovyklose, pradėjus organizuoti lietuviškas mokyklas, iškilo vaikiškų spaudinių klausimas. Skaitinių stokos klausimą buvo bandoma spręsti įvairiais būdais: nurašinėjant ir dauginant ištraukas iš vieno kito atsivežto leidinio, verčiant populiariųjų autorių pasakas.

1945 m. vasarą, dar tebesiorganizuojant stovykloms, išleisti eilėraščių rinkiniai: Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai“, Leonardo Žitkevičiaus „Nemunėlio šnekos“, Jono Kuzmickio „Vieversėlis“. Periodinėje spaudoje atsirado skiltys, skirtos mažiesiems. Tais pačiais metais išėjo ir pirmieji stovyklų laikraštėliai vaikams: „Mažųjų pasaulis“, „Mūsų balselis“, „Vieversėlis“, „Gimtinės žiburėliai“. 1946-1948 m. Detmond leistas periodinis leidinys „Saulutė“ (išėjo 30 numerių). Laikraštėlyje gausu piešinių, fotografijų, eilėraščių, įvairių pasakojimų apie Lietuvą. Šį leidinį galima pasklaidyti Epavelde. Toliau skaityti „Vaikams skirti leidiniai išeivijoje”