Parengė Rima Dirsytė
2019-aisiais metais Nacionalinė biblioteka mini savo veiklos šimtmetį. Ne mažiau reikšmingas buvo ir pusamžio veiklos metų jubiliejus. Ta proga 1969 metais buvo išleistas informacinis leidinys („trumpa istorinė apybraiža“ – kaip rašoma pratarmėje)[1]apie bibliotekos veiklą per praėjusius 50 metų ir to meto aktualijas, pasirodė ne vienas straipsnis, vyko renginiai. Įdomu paminėti, kad bibliotekos jubiliejui buvo išleista ir degtukų dėžučių etikečių serija.
Žmonės kolekcionuoja įvairius daiktus, nenaudojamus pagal pirminę paskirtį, tačiau turinčius mokslinę, istorinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę. Tarp kolekcionavimų rūšių minima ir filumenija [graik. phileo – mėgstu + lot. lumen – šviesa] – degtukų dėžučių etikečių rinkimas. Šis pavadinimas atsirado tik 4-ajame XX a. dešimtmetyje, nors kolekcionavimas neabejotinai pradėtas daug anksčiau. Manoma, kad degtukų „pirmtakai“ Kinijoje buvo žinomi jau X amžiuje, Europoje jie pasirodė viduramžiais, o dabar naudojamus degtukus XIX a. viduryje išrado švedai. Netrukus degtukų fabrikai įkurti ir Lietuvoje. Tarpukariu degtukus gamino tik „Liepsnos“ fabrikas Kaune, Vilijampolėje (veikė 1926–2007 m.). Sovietiniais metais fabrikas buvo nacionalizuotas,1958 m. įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 iki 1975 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu, vėliau sugrąžintas senasis pavadinimas.
Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės”
Š.m. lapkričio 19 d. Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė. Susitikime su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūniene aptartos aktualios lietuvių diasporos kultūros paveldo ilgalaikio išsaugojimo problemos, Lietuvoje ir užsienyje saugomo dokumentinio paveldo skaitmeninimo, kuriant vieningą skaitmenintą jo turinį, vystymo perspektyvos.