Renata Šerelytė – Lituani(sti)ka

Rašytojos Renatos Šerelytės sukakčiai

*R. Šerelytė per K. Bradūno knygos „Kertinė paraštė“ pristatymą Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, 2018 m.*

Šiandien penkiasdešimtmetį švenčia prozininkė, eseistė, dramaturgė, literatūros kritikė Renata Šerelytė. Sveikiname!!! Jeigu namuose neturite R. Šerelytės knygų, kelias rasite Epavelde:

Prakeiktas kardas / Renata Šerelytė. – 1997: https://bit.ly/2WN1UHx
Ledynmečio žvaigždės / Renata Šerelytė. – 1999: https://bit.ly/2WjlhJu
Krakatukų pievelė / Renata Šerelytė. – 2007: https://bit.ly/3clW6vf

Taip pat siūlome atkreipti dėmesį į mūsų bičiulių, mėnraščio „Metai“, publikuotą interviu. Rašytoją Renatą Šerelytę kalbina Daina Opolskaitė:

Gyvenimas – keistas ir pribloškiantis, jo nebūtina užrašinėti. Kartais svarbiau tiesiog gyventi, savo laikinumą, pasaulio laikinumą ir meno laikinumą suvokti ne kaip bausmę, o kaip malonę. Mano mylimas C. S. Lewisas knygoje „Didžiosios skyrybos“ pavaizdavo du menininkus, susitikusius dangaus prieangyje, – vienas iš jų buvo visiškai ramus ir jam net juoką kėlė tai, kad jo kūrinių žemėje jau niekas neprisimena, o antrasis su tuo negalėjo susitaikyti ir grįžo atgal, į pasaulį, kad primintų visiems apie save. Taigi, dėl kūrybos jis atsisakė dangaus.
O juk kūryba nėra dangus. Tai tik būdas išreikšti nepasotinamą tobulybės ilgesį, o kadangi tobulybės pasiekti neįmanoma, tai, vadinasi, mes ne tik visą laiką alkstame, bet ir išeiname alkani.
R. Šerelytė. Iš interviu „Nepasotinamas tobulumo ilgesys“ >>

Laikraštis „Draugas“ apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus

Laikraščiui „Draugas“ skirtą apdovanojimą priėmė dabartinė vyriausioji redaktorė **Ramunė Lapas** (nuotraukoje antra iš dešinės), priedo „Kultūra“ redaktorė **Renata Šerelytė–Mendeikienė** (pirma dešinėje), buvusi vyriausioji redaktorė **Dalia Cidzikaitė** (antra iš kairės) ir žurnalistas **Vitalius Zaikauskas** (pirmas kairėje).

Gruodžio 27 dieną Prezidentūroje įteikti „Globalios Lietuvos apdovanojimai 2019“. Apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus gavo Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojams puikiai žinomas laikraštis „Draugas“ (JAV), šiemet švenčiantis 110 metų (!!!) nepertraukiamos veiklos sukaktį.

„Draugas“ buvo bene populiariausias laikraštis senojoje Lituanikos skaitykloje, per rekonstrukciją veikusioje Nacionalinės bibliotekos priestate (į šią skaityklą lankytojai ateidavo užsienyje išleistų, tačiau su Lietuva vienaip ar kitaip susijusių knygų bei periodikos); nauji tuometinio Lituanikos skyriaus darbuotojai pirmiausia sužinodavo „Draugo“ komplektų saugojimo vietą fonde (jie, žinoma, buvo sukrauti patogiai – netoli įėjimo). Laikraštyje laiks nuo laiko publikuojami ir Lituanistikos skyriaus darbuotojų tekstai. – Šiemet knygų recenzijas „Draugo“ priede „Kultūra“ aktyviai skelbė lituanistė Deimantė Žukauskienė.

Senesni laikraščio numeriai suskaitmeninti ir prieinami čia : http://www.draugas.org/rodykle-index/ Naujesnius kviečiame pasklaidyti Nacionalinėje bibliotekoje!

Knygos „Kertinė paraštė“ pristatymas

Nespėję naujausios Kazio Bradūno knygos sutikti neseniai vykusioje Vilniaus knygų mugėje, tai galės padaryti balandžio 23 dieną, pirmadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje.

2017 metų pabaigoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista Kazio Bradūno kritikos ir kultūrinės publicistikos rinktinė „Kertinė paraštė“ suteikia puikią progą geriau susipažinti su Bradūnu-redaktoriumi. Ne veltui Kęstutis Keblys kadaise yra pasakęs, kad 20 metų dienraščio „Draugas“ kultūrinio priedo redaktoriumi išdirbęs Bradūnas-redaktorius drąsiai gali rungtis su Bradūnu-poetu. Toliau skaityti „Knygos „Kertinė paraštė“ pristatymas”

Valstybingumo erdvėje balandžio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome balandžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Balandžio 3–17 d. (bibliotekos darbo valandomis): vienos knygos paroda „Thomo Hobbeso Leviatanas“

Didžiuojamės, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra saugomas politinės filosofijos teorijos kūrėjo T. Hobbeso žymiausio veikalo „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ (Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil), išėjusio 1651 m. anglų kalba, pirmasis leidimas. Kolegų kruopščiai restauruotas, leidinys dvi savaites bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje.

Ši knyga yra garsi ne tik savo turiniu, bet ir antraštiniame lape esančiu kompleksišku ir itin detaliu vario raižiniu, iliustruojančiu pagrindines veikalo temas ir problemas. Ką vaizduoja Abrahamo Bosse (1602—1676) sukurtas piešinys, prie kurio kūrybos prisidėjo ir pats knygos autorius? Ši iliustracija gali būti skaitoma vertikaliai ir horizontaliai, taip atskleisdama pasaulietinės ir religinės valdžios komponentus bei tarp jų esantį kontrastą. Nors T. Hobbesas valstybę lygina su mitine pabaisa Leviatanu, tačiau iš pirmo žvilgsnio iliustracijoje nieko išskirtinai keisto nėra. Ar tikrai suvereno, pavadinto biblinio jūrų monstro vardu, kūnas nėra pavaizduotas monstriškai? Ką pasakoja mažiausios antraštinio lapo raižinio detalės – karo laivai, tuščios miesto gatvės, iššauti pabūklai?

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti T. Hobbeso Leviataną. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje balandžio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

Rašytojos Renatos Šerelytės knygų kambarys

Renata Šerelytė. Benedikto Januševičiaus nuotrauka

Čikagoje leidžiamo laikraščio „Draugas“ šeštadieninio priedo „Kultūra: mokslas, menas, literatūra“ redaktorė yra gerai žinoma rašytoja Renata Šerelytė. Neseniai Nacionalinę biblioteką iš JAV pasiekė šio leidinio liepos 9 d. numeris su rašiniu apie knygų ir bibliotekos vietą šiandienos visuomenėje. „Kiek susinepatoginu, kai namuose reikia priimti svečius ar žurnalistus, ypač dar lydimus televizijos kamerų, nes tos kameros – godžios slibino akys, kurioms reikia gražių ir madingų interjerų“, – tekstą, pavadintą „Mano knygų kambarys“ pradeda R. Šerelytė. Pateikiame straipsnio fragmentą:

Glamūro pateikti negaliu, nes slibino akys mano namuose atsimuša į krūvas knygų, sukrautų po kompiuterio stalu, prie radiatoriaus (ant šito knygų kalnelio mėgsta snausti katės), netgi, kas jokiai padoriai moteriškei nedera, ant naktinio staliuko prie lovos.

<…>

Dabar demonstruojamos ne knygos. Garsenybės atveria savo batų ir drabužių, drambliukų ir šuniukų kolekcijų kambarius, bet nemačiau nė vienos, kuri atvertų kambario duris ir įvestų į savo asmeninę biblioteką. Žmonės, kurie šiais laikais turi asmenines bibliotekas, žurnalistams neįdomūs.

Draugas. Mokslas, menas, literatūra . – 2016, liep. 9, p. 1