Pasirodė pirmasis 2021-ųjų BaltHerNet naujienlaiškis

Pirmajame 2021-ųjų Baltijos šalių diasporos paveldo tinklo Baltic Heritage Network („BaltHerNet“) naujienlaiškyje primenama, kad šią vasarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje turėjo vykti BaltHerNet konferencija. Pandemija sujaukė planus, tačiau konferencija įvyks – tik virtualiai ir kiek vėliau, rugsėjį. Sekite BaltHerNet naujienas!

Kaip ir visada, leidinyje nestinga naujienų apie lietuvių diasporos gyvenimą bei jos paveldo tyrinėjimus. Deja, viena iš naujienų liūdna: pranešama, kad netekome lingvisto, lituanisto, prūsisto, Lietuvos bičiulio Williamo R. Schmalstiego (1929 10 03–2021 01 22). Profesorius daugelį metų aktyviai bendradarbiavo lietuvių diasporos spaudoje. Jis recenzavo galybę lituanistikos ir apskritai baltistikos veikalų, kurį laiką pirmininkavo Baltų studijų plėtros asociacijai (dabar AABS –The Association for the Advancement of Baltic Studies). Tekstą (lietuvių k.) apie Schmalstiego veiklas ir nuopelnus rasite čia >>

Toliau skaityti „Pasirodė pirmasis 2021-ųjų BaltHerNet naujienlaiškis”

Atnaujinta virtuali paroda „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“

Icchokas Meras – žymus rašytojas ir ypatingo likimo žmogus. Rašytojas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmės žydų šeimoje. Dar anksti vaikystėje neteko tėvų. Jis pats dėl laimingo atsitiktinumo liko gyvas. I. Meras užaugo skurdžiai gyvenančioje daugiavaikėje lietuvių Juozo ir Bronės Dainauskų šeimoje, kuri nepabijojo nacių okupacijos metais priimti į namus žydų vaiką. B. Dainauskienė Icchoką pakrikštijo ir užregistravo lietuvišku vardu ir pavarde. Taip Icchokas tapo Algirdu – septintu Dainauskų vaiku.

Dar besimokant mokykloje ėmė skleistis rašytojo talentas, tačiau vėliau jis pasirinko inžinieriaus profesiją. Kaip rašytojas I. Meras debiutavo 1960 m. su knyga „Geltonas lopas“. Vėliau pasirodė apsakymų rinkinys „Žemė visada gyva“ (1963 m.), romanai „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“ (1965 m.), „Mėnulio savaitė“ (1971 m.), apsakymų rinktinė „Senas fontanas“ (1971 m.). Tais pačiais metais „Pergalės“ numeriuose išėjo žurnalinis romano „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“ variantas.

Toliau skaityti „Atnaujinta virtuali paroda „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“”

Virtuali paroda „Vilniaus pažadas: Romanas Kacewas ir Romainas Gary“

Vilniuje gimęs žydų kilmės prancūzų rašytojas Romainas Gary (1914–1980) – nepaprastai margos biografijos asmenybė: karo lakūnas, Prancūzijos diplomatas, kino režisierius ir scenaristas. Vis dėlto didžiausią šlovę jam pelnė prozininko plunksna. R. Gary yra vienintelis rašytojas, du kartus pelnęs Goncourt’ų premiją, aukščiausią Prancūzijos literatūrinį apdovanojimą. Antrąją – Emile’io Ajaro slapyvardžiu.

Tikrasis R. Gary vardas – Romanas Kacewas. Apie vaikystės metus, prabėgusius Didžiosios Pohuliankos gatvėje (dabar – J. Basanavičiaus g.) Vilniuje, rašytojas papasakojo autobiografiniame romane „Aušros pažadas“.

Toliau skaityti „Virtuali paroda „Vilniaus pažadas: Romanas Kacewas ir Romainas Gary“”

Virtuali paroda „Vilniaus pažadas. Romainui Gary – 100 metų“

Romualdo Kvinto paminklas Romainui Gary
Romualdo Kvinto paminklas Romainui Gary

Garsus pracūzų rašytojas Romainas Gary gimė 1914 m. gegužės 8 d. Vilniuje. Tikrasis R. Gary vardas – Romanas Kacewas. Basanavičiaus gatvėje prabėgusius vaikystės metus R. Gary aprašė nostalgiškame autobiografiniame romane „Aušros pažadas“. Jeigu tikėsime kūriniu, Vilniuje berniuko motina išpranašavo, kad sūnus tapsiantis Prancūzijos diplomatu ir garsiu rašytoju. Toliau skaityti „Virtuali paroda „Vilniaus pažadas. Romainui Gary – 100 metų“”

Nauja virtuali paroda skirta europiečių emigracijai į Jungtines Amerikos Valstijas

EmigracijaPristatome naują virtualią parodą, kurią parengė Europeana kartu su Amerikos viešąja skaitmenine biblioteka„Paliekant Europą: Naujas gyvenimas Amerikoje“. Paroda skirta papasakoti europiečių, emigravusių į Jungtines Valstijas XIX-XX a., istoriją. Šiai parodai panaudota daugiau nei 100 nuotraukų, rankraščių, paveikslų, laiškų ir kitų dokumentų. Jie iliustruoja žmonių kelionę iš Europos žemyno ir įsikūrimą Jungtinėse Valstijose. Daugelis šių vaizdų publikuojami pirmą kartą, jie yra surinkti iš JAV bei Europos bibliotekų, muziejų ir archyvų.

 „Europeana, sujungsi jėgas kartu su Amerikos viešaja skaitmenine biblioteka padėjo pagrindą, kuris sieks daug toliau nei ši paroda: tam, kad sukurti sėkmingą skaitmeninę ateitį, mes turime bendradarbiauti tarptautiniu lygiu“, sakė Robertas Darntonas, Harvardo Universiteto bibliotekos direktorius.

Daugiau nei 30 milijonų europiečių nuo Skandinavijos iki Sicilijos išplaukė į naują gyvenimą XIX amžiuje ir XX pradžioje. Paroda, padalinta į 7 pagrindines temas, aprašo patirtis, su kuriomis susidūrė skirtingų grupių imigrantai. Paroda suteikia galimybę virtualiam lankytojui palydėti juos šioje sunkioje kelionėje iš savo tėvynės, per visą Atlanto vandenyną, į Jungtinių Valstijų uostus, miestus ir vietines bendruomenes.

„Paliekant Europą: Naujas gyvenimas Amerikoje“ prieinama anglų ir prancūzų kalbomis.