Linos Žutautės personažai keliauja po pasaulį

Lina_ZutauteIliustratorės, knygų vaikams autorės Linos Žutautės personažus pažįsta ne tik Lietuvos vaikai. Dailininkės knygos leidžiamos Danijoje, Rusijoje ir Latvijoje, tad mažieji šių šalių skaitytojai gali susipažinti su Kake Make, Netvarkos nykštuku, dviem paršeliais, draugais katinu Ferdinandu ir šuneliu Pū.

Studijuodama dailininkė pastebėjo, kad labiausiai mėgsta piešti linksmus paveikslėlius vaikams. Nuo 2007 m. iliustravo Gendručio Morkūno knygas, o vėliau pradėjo pati rašyti ir iliustruoti istorijas vaikams. „Meno redaktoriumi“ dirba autorės sūnus.

Kakė Makė „gimė“ visai neseniai – 2010 m., bet L. Žutautės kūryba jau kelis kartus įvertinta apdovanojimais. Šį pavasarį rašytojai įteikta Vaikų literatūros premija. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius „Ferdinandą ir Pū“ pripažino geriausia 2012 m. knyga vaikams ir paaugliams, o „Kakę Makę ir Netvarkos nykštuką“ – geriausia 2010 m. knyga mažiausiam skaitytojui.  Toliau skaityti „Linos Žutautės personažai keliauja po pasaulį”

Studija „Žydai buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo 1772 m.“

heb31386.0001.001Polin: Studies in Polish Jewry, Volume 25: Jews in the former Grand Duchy of Lithuania since 1772.

500 puslapių knygoje „Žydai buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo 1772 m.“ apžvelgiama žydų bendruomenės raida ir jos padėtis nuo pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.  Studijos problematika labai plati: šiuolaikinė žydų bendruomenės padėtis Lietuvoje, žydai ir pasipriešinimas nacistams II pasaulinio karo metais, atisemitizmo klausimas Lietuvos Respublikoje, ekonominiai santykiai, Rytų Europos žydų koncepcija, religinė konversija, įvairūs žydų religiniai judėjimai, lietuviškas antisemitizmas, tradicinė, liaudies kultūra, maldos namai, politinės kryptys ir politiniai judėjimai, II pasaulinio karas, Holokaustas, žydų nacionalinių simbolių vieta Lietuvoje. Dar viena šio leidinio dalis – knygų recenzijos: apžvelgiama lietuviakalbės žydiškos periodikos evoliucija. VDU universiteto profesorius Š.Liekis, kartu su JAV universiteto profesoriais Antony Polonsky’iu ir ChaeRan Freeze, yra šio prestižinio žydų tematikai skirto akademinio žurnalo „Polin“ bendraautorius.

Ispaniški K. Donelaičio „Metai“

C.Caro DugoSausio 1-ąją prasidėję jubiliejiniai K. Donelaičio metai jau pažėrė ne vieną įspūdingą renginį. Balandžio pradžioje Vilniaus universiteto Mažojoje auloje įžymiausias K. Donelaičio kūrinys – poema „Metai“ – nuskambėjo ispaniškai. Čia buvo pristatyta knyga „Las estaciones del año“ – kruopštus kelerių metų Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedros docentės, vertėjos Carmen Caro Dugo darbas. „Nors ir buvo sunku, niekada nesigailėjau, kad ėmiausi šio vertimo, nes man tekstas labai patiko, nes visą laiką jaučiau, kad darau kažką reikšmingo“, – sako C. Caro Dugo. Poemos vertimas – ne tik jos vienos darbo rezultatas: teksto eilėdarą koregavo poetė, literatūros mokslų daktarė Rocio Arana, konsultavo Ispanijos universitetų metrikos ir vertimo specialistai, net vertėjos šeimos nariai.
Šį pirmąjį lietuvių grožinės literatūros kūrinį ispanų kalba 2013 m. išleido Sevilijos leidykla „Renacimiento”. Poemos vertimą puošia grafiko Šarūno Leonavičiaus iliustracijos.
Plačiau apie poemos „Metai” vertimą >>>

Metai ispanu k

 

Kova dėl tapatybės Yi Mun-yol romane „Lietuvaitė“

AVT_Yi-Munyol_86082011 m. Pietų Korėjoje pasirodė rašytojo Yi Mun-yol romanas „Lietuvaitė“. Romane rašoma apie miuziklų kūrėją – muzikos redaktorę Kim Hye-ryeon, kurios tėvas yra korėjietis, o motina – lietuvė. 1993 m. korėjiečių rašytojas Yi Mun-yol žinomą režisierę Koleen Park pirmą kartą pamatė Niujorke. Tuomet ir nusprendė jos pasakojimų pagrindu parašyti knygą. Park, tėvo korėjiečio ir motinos JAV lietuvės dukra, augo keliaudama tarp Korėjos ir JAV. Rašytoją įkvėpė jos kova dėl tapatybės, jos sėkmė ir meilė tetoms iš Lietuvos. Knygos herojės Kim Hye-ryeon gyvenimas labai panašus į Park gyvenimą. Kim senelė su savo dukra pabėgo iš Lietuvos po Sovietų Sąjungos žlugimo ir apsigyveno Korėjoje. Autorius pripažino, kad romano herojė tikrai turi prototipą, bet romano negalima tapatinti su jos tikruoju gyvenimu.

Šiais metais romaną „Lietuvaitė“ lietuvių kalba išleido „Minties“ leidykla. Knygą išvertė buvęs VDU Azijos studijų centro darbuotojas dr. Jinseok Seo, kuris gyvendamas Lietuvoje per kelerius metus išmoko lietuvių kalbą.

Fotografijų albumas „Baltarusiai Isako Serbovo nuotraukose. 1911-1912“

1__8985275c506d2Lituanikos skaitykloje galima rasti lituaninių leidinių, išleistų Baltarusijoje. Vienas iš tokių leidinių – bendras lietuvių ir baltarusių albumas „Baltarusiai Isako Serbovo nuotraukose. 1911-1912“. Albumo pagrindą sudaro I.Serbovo nuotraukos, padarytos kelionių po Baltarusiją 1911 – 1912 m. metu. Šiame albume vien unikalios nuotraukos, atspindinčios to meto Baltarusijos regionų kultūrą. Ši unikali fotografijų kolekcija vertinga tyrinėjant šalies etnografiją, tradicinę kultūrą, tautinį kostiumą ir architektūrą. Leidinys skirtas pristatyti, tačiau taip pat ir atkreipti Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkų bei visuomenės dėmesį į regiono istoriją ir kultūrą. Fotografinis I. Serbovo palikimas saugomas ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje, kuriame nuotraukos iš Minsko gubernijos Bobruisko, Barysovo, Červenės, Mozyriaus, Pinsko, Rečycos ir Slucko apskričių.