2014 m. balandžio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta dr. Violetos Davoliūtės monografija „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ (London: Routledge, 2013). Pokalbyje apie neseniai pasirodžiusią knygą dalyvavo autorė, kultūros istorikė dr. V. Davoliūtė, istorikas dr. Tomas Balkelis, vertėjas, žurnalistas Jonas Ohmanas, filosofė ir politikė dr. Nerija Putinaitė. Pokalbį moderavo LNB tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Toliau skaityti „Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje”
Mėnuo: 2014 balandžio
Balandžio 9 d. gimė Simas Kudirka
Simas Kudirka gimė balandžio 9 d. Griškabūdyje. Simas Kudirka laikomas kovos už laisvę simboliu, kurį jau kiek pamiršome. 1952 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 m. Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis. Laisvės ir teisybės ištroškusio tada keturiasdešimtmečio lietuvio šuolis iš sovietų žvejybinio laivo į amerikiečių laivą 1970-ųjų lapkričio 23 d. sudrebino ne tik Jungtines Amerikos Valstijas, bet ir visą pasaulį. JAV kranto apsaugos pareigūnų į laivą įleistų TSRS pareigūnų sulaikytas Simas Kudirka buvo prievarta grąžintas į TSRS laivą. JAV ir sovietų pareigūnų veiksmus smerkė didžiausi JAV dienraščiai, JAV lietuviška spauda, televizijos ir radijo stotys, taip pat vyko ir protesto demonstracijos. 1971 m. gegužės mėn. Simas Kudirka nuteistas 10 m. kalėti. Kalėjo Pskove. 1974 m. Simas Kudirka iš kalėjimo išleistas. Tais pačiais metais su šeima atvyko gyventi į JAV. Dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, o Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę nusprendė grįžti į Lietuvą. Su L. Eiche parašė knygą „Tiems, kurie dar jūroje“ (For those still at sea, 1978 m.). Algimantas Kezys apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje“ (Simas Kudirka In Chicago, 1974 m.), režisierius D. L. Richas (JAV) pastatė televizijos filmą (The Defection of Simas Kudirka, 1978 m.). Rašytojas J. Gliauda parašė romaną „Simas” (lietuvių ir anglų k.), Algis Rukšėnas išleido knygą „Day of Shame”.
Knygos, susijusios su Simo Kudirkos žygiu:
1. Annual award banquet. 1975: Annual Awards Banquet honoring Simas Kudirka as „The American-Lithuanian of the Year” for benefit of the Simas Kudirka Children Scholarships fund, 19 January, 1975. – 1975. – [80] p.
2. For those still at sea / Simas Kudirka & Larry Eichel. – New York, 1978. – VIII, 226 p., [4] iliustr. lap. – ISBN 0-8037-2684-8
3. In defense of human rights : testimony of Simas Kudirka at the Bicentennial Convocation on Global Justice convened by the National Conference of Catholic Bishops Committee for the Bicentennial, Maryknoll, New York, July 14, 1976. – Maspeth (N. Y.), 1976. – 24 p.
4. Simas Kudirka : „Grąžinkite Lietuvai nepriklausomybę” : Simo Kudirkos pareiškimai teisme 1971 m. – [S.l., 1975]. – [4] p.
5. Simas Kudirka and family cordially invite you to attend the reception and dance in honor of you and others who helped us to reach and settle in the United States, June 28, 1975, Locust, N.J.. – Locust (N.J.), 1975. – [4] p.
Naujos knygos apie politiką Baltijos šalyse
Londono universitetinio koledžo docentas Richardas C. M. Mole’as Baltijos šalių gyvenimą atidžiai seka nuo 1990 m. kovo 11 d. Šią istorinę dieną mokslininkas pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baltijos šalys yra išskirtinės: tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis.
Knygoje „The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos šalys nuo Sovietų Sąjungos iki Europos Sąjungos: tapatumas, diskursas ir galia pokomunistinėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ ) regiono istorija apžvelgiama nuo Viduramžių, nors daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui ir pastariesiems dešimtmečiams. Autorius susitelkia į tautinei tapatybei reikšmingų įvykių analizę.
Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė Agnia Grigas aptaria santykių Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Šiai temai skirta jaunos mokslininės knyga „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“). Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskovoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.
Anglakalbis pokalbis su autore Ukrainos įvykių kontekste:
Kviečiame į knygos pristatymą!
Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje
2014 metų balandžio 9 dieną, trečiadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) 7a. posėdžių salėje vyks dr. Violetos Davoliūtės knygos „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ (Routledge, 2013) pristatymas. Pokalbyje apie neseniai pasirodžiusią knygą dalyvaus knygos autorė, kultūros istorikė dr. V. Davoliūtė, istorikas dr. Tomas Balkelis, vertėjas, žurnalistas Jonas Ohman, filosofė ir politikė dr. Nerija Putinaitė bei LNB tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Pristatymą rengia LNB Lituanikos skyrius.
Apie knygą
Pristatydamas V. Davoliūtės knygą istorikas Tomas Vaiseta pastebi, jog sovietinė okupacija Lietuvai reiškė ne tik politinės laisvės netekimą, bet ir drastiškas socialines permainas, kai iš kolektyvizuojamų ir niokojamų kaimų jaunoji karta mokytis ir siekti geresnio gyvenimo traukė į ištuštėjusius miestus. Pasak V. Davoliūtės, „jei Anglijoje urbanizacija vyko 400 metų – nuo XVI iki XX amžiaus, tai Lietuvoje toks lūžis įvyko per vienos kartos gyvenimą.“
Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ akiratyje – trečiajame XX a. dešimtmetyje gimusi, vėliau lietuvišku kultūriniu elitu tapusi karta. „Išskiriu tą kartą, nes jų gyvenimai sujungė kelias istorines santvarkas, visas su jomis susijusias socialines pervartas, skirtingas ideologijas, – sako V. Davoliūtė. – Gimę ir brendę nepriklausomoje Lietuvoje, jie pirmieji pasinaudojo po karo atsivėrusiomis socialinio mobilumo galimybėmis – baigė sovietines aukštąsias mokyklas, gavo gerus darbus, užpildė po karo miestuose atsivėrusį socialinį vakuumą ir ilgainiui patys tapo naujos ideologijos ir visuomenės kūrėjais. Jie tiesiog įkūnija istorinį lūžį.“
V. Davoliūtė sovietinės Lietuvos statytojus ir griovėjus pristato naudodamasi itin įvairiais šaltiniais: atsiminimais, dienoraščiais ir laiškais, oficialiomis kalbomis, laikraščių ir dokumentų ištraukomis, grožiniais bei meno kūriniais, taip pat – pokalbiais su šios kartos atstovais.
Apie autorę
Dr. Violeta Davoliūtė Toronto universitete yra apgynusi disertaciją apie Antrojo pasaulinio karo trauminės atminties sklaidą Europoje, paskelbusi dešimtis straipsnių bei studijų apie Rytų Europos atmintį, traumas ir tapatybės paieškas. 2013 m. su dr. Tomu Balkeliu ji išleido knygą „Maps of Memory: Trauma, Identity and Exile in Deportation Memoirs from the Baltic States“ (Vilnius, 2012). Šiuo metu ji dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur vykdo tyrimą apie XX a. Lietuvos gyventojų priverstines dislokacijas.
Filosofiškas politiko dienoraštis
Leonido Donskio žanras – trumpos esė, kuriose elegantiškai judama tarp temų. Anglakalbius L. Donskio rašinius aktualiais politikos klausimais publikuoja laikraštis „The Baltic times“ir žurnalas „The Ukrainian week“. Būtent šiems leidiniams parašyti tekstai tapo pagrindu vienai L. Donskio knygų – 2013 m. Vokietijoje išleistai „Fifty letters from the troubled modern world: a philosophical-political diary, 2009-2012“ („Penkiasdešimt laiškų iš įaudrinto modernaus pasaulio: filosofinis-politinis dienoraštis, 2009-2012 m.“)
Tekstai gimė periodu, kai L. Donskio gyvenime buvo itin daug politikos: nuo 2009 m. L. Donskis yra Europos Parlamento narys. Kaip ir galima tikėtis, rašiniai nėra tipiniai politikos komentarai. Autorius dažnai mini savo pamėgtus literatūros atstovus: Williamą Shakespeare’ą, George’ą Orwellą, Milaną Kunderą, Ričardą Gavelį, Tomą Venclovą ir kitus. Ukrainai ir Baltijos šalims aktualius klausimus L. Donskis mato platesniame konstekste: knygoje kalbama apie sudėtingą Vidurio ir Rytų Europos istoriją, jos suvokimą Vakaruose ir Rusijoje, Europos Sąjungos tapatumą ir modernybės iššūkius.
Laikraštį „The Baltic times“ prenumeruoja Lituanikos skyrius. Žurnalo „The Ukrainian week“ numerių PDF versijos prieinamos šiuo adresu: http://ukrainianweek.com/Magazines/