Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Štai jūros krantuose kukli šalis.
<…>
Atstumai šitokie,
kad tiktų čia gyvent hermafroditams.
Iš „Lietuviškojo divertismento“
Neseniai mūsų fondą papildė puiki Ramūno Katiliaus sudaryta knyga „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“ (Vilnius: R. Paknio leidykla, 2012). Per knygos pristatymą poetas T. Venclova pajuokavo, kad už šią knygą fizikui R. Katiliui reikėtų duoti mažų mažiausiai filologijos kandidato laipsnį. Toliau skaityti „Poetas Josifas Brodskis ir Lietuva”
Europoje dainų šventės idėja gimė 1843 m. Šveicarijoje, ilgainiui dainų šventės pradėtos organizuoti Vokietijoje 1845–1928 m., Estijoje nuo 1869 m., Latvijoje nuo 1873 m., o Lietuvoje – 1924 m. Šiemet 90 metų mininčiai Dainų šventei daugiau nei 37 000 atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių parengė 170 autorinių kūrinių programą. Toliau skaityti „Dainų šventė Lietuvoje ir išeivijoje”
Balandžio 24 d. Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje pakvietė paminėti Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje 99-sias armėnų genocido, įvykdyto Otomanų imperijoje, metines. Sėdėdamas šalia daugybės susirinkusių Lietuvos armėnų bendruomenės narių, prisiminiau iškilią mūsų tautietę Antoniną Maharį (Antaniną Povilaitytę, gimusią 1925 m.), daugybę metų gyvenančią Armėnijoje. 1944 metais, kai Antanina studijavo teisę Vilniaus universitete, ji buvo suimta ir ištremta į Sibirą, kur tremtyje sutiko žinomą armėnų rašytoją Gurgeną Mahari (1903-1969) ir tapo jo žmona. Pasibaigus tremčiai, ji su savo vyru apsigyveno Armėnijoje. Po G. Mahari mirties ji ištikimai saugo savo vyro atminimą ir gyvena jo bute-muziejuje Jerevane. Toliau skaityti „Rašytoja Antanina Povilaitytė-Mahari”