Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
2014 m. sukako 70 metų nuo didžiojo traukimosi iš Lietuvos į Vakarus pradžios. Daugelis išeivių laikinai apsistodavo vadinamosiose DP (angl. Displaced Persons), perkeltųjų asmenų, stovyklose Vokietijoje. Čia virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo leidžiami laikraščiai ir knygos, veikė mokyklos ir Pabaltijo universitetas.
Lietuviško maisto gaminimas ir papročių laikymasis svarbus daugeliui emigrantų. Aguonpienis, mielinės Kalėdų bandelės, šventinė mišrainė, Kūčių vakaro burtai susėdus prie stalo keliauja kartu su lietuviais į svečias šalis. Įsileisti ir kitos kultūros patiekalus dažnai priverčia svečioje šalyje gimę ir užaugę vaikai, tačiau pamatinės šeimos tradicijos išlieka.
Šiandien gimusių ir augusių emigracijoje identiteto klausimas yra pasikeitęs, o tapatinimasis su savo šaknimis yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tačiau ryšys su savo gimtine, šaknimis palaikomas kitais įvairiais būdais: per tikėjimą, šokį, dainą, maistą.
Emigrantinėje spaudoje galima rasti įdomių kalėdinių patiekalų receptų. Siūlome ne tik perskaityti, bet ir pasigaminti!
Gruodžio 18-oji Jungtinių Tautų sprendimu paskelbta migracijos diena. Šią dieną valstybės skatinamos aptarti migracijos problemas.
Naujausias migracijos tyrimas >>> http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, emigracijos srautai pakrypo kitomis linkmėmis: šalia JAV, Australijos daugiausia lietuvių emigruoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją. Įvairiuose kraštuose kuriasi lietuvių bendruomenės, steigiamos lituanistinės mokyklos, leidžiama emigrantinė spaudą. Bendruomenių ryšiai su Lietuva sustiprinami ir per socialinius tinklus (facebook, twitter, Global True Lithuania ir kt. Toliau skaityti „Gruodžio 18-oji – migracijos diena”
„…gyvenimas trumpas, ir todėl noriu klausytis dainos ir pats savo gergždančiu balsu dainuoti ir tik tada, jei liks laiko, klausytis dainuoti nesugebančių begalinių abstrakčių išvedžiojimų apie „dainą kaip tekstą”.”
Šiemet sukako 90 metų nuo rašytojo Algirdo Landsbergio gimimo. Kūrėjas dalį gyvenimo praleido išeivijoje ir mirė 2004 metais toli nuo Lietuvos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas sukakčiai pažymėti surengė mokslinę konferenciją „Išėjusiems atminti“, kurioje taip pat kalbėta apie Icchoko Mero bei Mariaus Katiliškio kūrybą, o Maironio literatūros muziejus parengė jam skirtą parodą. Toliau skaityti „„Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“”
Žibuntas Mikšys gimė 1923 metais gruodžio 12 dieną Kaune. Dailės mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, studijavo Vokietijoje meno akademijose, kurį laiką gyveno JAV. 1962 m. įsikūrė ir iki mirties gyveno Paryžiuje. 1979-1988 m. dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją Rytų kalbų ir civilizacijų institute. Buvo Prancūzijos lietuvių bendruomenės tarybos ir valdybos pirmininkas. Nuo 1965 m. aktyviai dalyvavo parodose užsienyje, o nuo 1974-ųjų – Lietuvoje. Dailininkas raižė ofortus, kūrė litografijas, koliažus, rašė dienoraščius, susirašinėjo su daugybe Lietuvos žmonių, siuntė knygas VU bibliotekos grafikos kabinetui. Toliau skaityti „Žibuntas Mikšys: „Tėvynė ten, kur laisvė“”