2016 liepos – Lituani(sti)ka

Svečiavosi muzikas Virgilijus Vaitkus

Virgilijus Vaitkus prie Lozoraičių šeimos kolekcijos Lituanistikos tyrimų skyriaus fonde

Vakar, 2016 m. liepos 28 d., Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje lankėsi garbingas svečias iš Londono – Virgilijus Vaitkus. Muzikas nuo 2005 m. gyvena Londone, dirba chorvedžiu ir vargonininku Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijoje.

Virgilijus Vaitkus 1991-2005 m. gyveno Romoje, kur vertėsi privačiomis muzikos pamokomis ir koncertavimu. Likimas jį suvedė su Lozoraičių šeima. Ponios Danielos Lozoraitis prašymu muzikas padėjo jai sutvarkyti gausią šeimos knygų kolekciją, kuri 2007–2011 m. pasiekė Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Šiandien Lozoraičių biblioteka saugoma Lituanistikos tyrimų skyriaus fonde. Ją sudaro daugiau nei 23 tūkst. leidinių lietuvių, lenkų, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis. Vaikščiodamas tarp lentynų, V. Vaitkus prisiminė laikus, kuomet jis pats grupavo, vartė, valė ir dėliojo leidinius. Atpasakojo įvairių nutikimų ir pokalbių su ponia Daniela nuotrupas. Domėjosi kolekcijos likimu.

Dr. Lara Lempertienė dalyvavo akademiniuose renginiuose Maskvoje, Kijeve ir Oksforde

Šią vasarą IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Lara Lempertienė dalyvavo keliuose tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Birželio 14-16 d. Maskvos Tolerancijos centre vykusioje konferencijoje Soviet Jewish History: New Sources, New Approaches ji perskaitė pranešimą Tarp dviejų priešų: Vilnius krašto žydai, deportuoti ir įkalinti sovietų ir nacių 1939 m., ir jų sugražinimo į Lietuvos Respubliką pastangos. Dr. L. Lempertienės temos pasirinkimą lėmė faktas, kad Lietuvos Centriniame valstybės archyve saugomi įdomūs, tačiau beveik netyrinėti dokumentai, liudijantys pastangas į Lietuvą sugrąžinti jos piliečius, tarp jų– žydų bendruomenės narius. Pranešimas perskaitytas rusiškai, aktyviai aptartas anglų kalba. Anot tyrėjos, daugelis konferencijoje pristatytų pranešimų buvo įdomūs ir aktualūs, o jų aptarimai gyvi ir dėmesingi. Planuojama pranešimų pagrindu parengti straipsnių rinkinį.

Birželio 28-liepos 1 d. Kijeve įvyko konferencija, skirta žydų literatūros klasiko, vieno pagrindinių moderniosios grožinės jidiš literatūros kūrėjų Šolom-Aleichemo 100-ioms mirties metinėms, Sholom-Aleichem – Writer and Symbol. Dr. L. Lempertienė perskaitė pranešimą Šolom-Aleichemo vertimai į lietuvų kalbą: kas? kada? kodėl? Jame lyginami tarpukariu, nepriklausomoje Lietuvoje, atlikti žydų vertėjų darbai, publikuoti savaitraštyje Apžvalga bei išleisti dviejose žydų rašytojų apsakymų rinktinėse, tai pat ir Dominyko Urbo pokariniai vertimai. Pranešimas skaitytas rusų kalba, diskusija vyko rusiškai, ukrainietiškai ir angliškai. Šios konferencijos medžiagą taip pat planuojama išleisti kaip knygą.

Per tarptautinį seminarą Oksfordo universitete

Liepos 3-15 d. dr. L. Lempertienė dalyvavo tarptautiniame moksliniame-metodiniame seminare Hebrew Manuscript Studies: Codicology, Palaeography, Textual History, kurį organizavo Oxford Centre for Hebrew and Jewish Studies ir Bodleian Library. Seminaro metu nagrinėti viduramžių žydų rankraščiai: Bodleana turi vieną geriausių kolekcijų pasaulyje. Seminare dėstė žydų paleografijos ir kodikologijos korifėjai – profesoriai Malachi Beit-Arie, Judith Olszowy-Schlanger, Sarit Shalev-Eini, Nurit Pasternak ir kt. Jų paskaitos, kaip ir galimybė susipažinti bei dirbti su Bodleanos žydų rankraščių kolekcijos pavyzdžiais, buvo neįkainojama patirtis. Šis seminaras dr. L. Lempertienėi, Nacionalinėje bibliotekoje dirbančiai su senosiomis knygomis bei rankraščiais, tapo ypač svarbiu kvalifikacijos kėlimo etapu.

Miniatiūrinė rankraštinė maldaknygė iš Vokietijos

Orientalistinė rankraštinė Biblija su komentarais, mikrografijos technika surašytais mitinių gyvūnų formose

Jono III Sobieskio puotos ir pasninkai

Parengė Vytautas Smilgevičius

1695 metų rugpjūčio 7 diena, sekmadienis, Jono III Sobieskio rezidencija Wilanovoje. Jo Didenybei buvo patiekti 37, karalaičiams – 20, Rusios vaivadai – 21 mėsiškas patiekalas. Puotoje dalyvavęs ponas Želigovskis gavo tik mėsos ir žąsį, kaip ir dvaro paiždininkio tarnai. Prie patiekalų duota daržovių, taukų, grikių košės, kiaušinių, pieno, prieskonių, kitų produktų. Lapkričio 29, pasninko metas. Vaizdas keičiasi: tik keletas mėsiškų patiekalų, valgiui siūlyta 8 rūšių žuvies, taip pat kiaušinių, ryžių, migdolų, svogūnų, taukų. Toliau skaityti „Jono III Sobieskio puotos ir pasninkai”

Lituanistikos tyrimų skyriaus paroda pristatyta Kauno IX forto muziejuje

Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovės pavaduotoja Giedrė Milerytė-Japertienė su Kauno IX forto muziejaus atstovu Mariumi Pečiuliu

Vėlyvą liepos 21 d. vakarą Kauno IX forto muziejuje vyko renginys „Vasarok – Vakarok su muziejumi!“. Jo metu kauniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į ekskursiją muziejaus memorialiniame parke ir filmo „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, 1983 m.) peržiūrą po atviru dangumi. Džiaugiamės, kad renginio pradžioje buvo pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus parengta kilnojamoji paroda
„Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ Kauno IX forto muziejuje

Paroda parengta Lietuvių DP (ang. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) spaudos 1945–1952 m. rinkinio, 2011 metais įtraukto į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, pagrindu. Leidinių turinys atspindi sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį.

Renginio dalyviai per ekskursiją muziejaus memorialiniame parke

Spaudinių leidybos geografija plati ir apima beveik visų didžiųjų DP stovyklų lietuvių telkinius. Paroda supažindina ne tik su Vokietijoje leistais lietuviškais leidiniais, bet ir lietuvių leidybine veikla Austrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

Kauno IX forto muziejuje paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 9 d.

Užmirštoji Radvilų vila

Parengė Vytautas Smilgevičius

Nesvyžiaus priemiesčiai, XVI a. pabaiga. Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio rūpesčiu čia kyla romėniško stiliaus vila. Ne tik stilius, pats pavadinimas Alba perimtas iš Romos priemiesčio. Vila veiks kaip rezidencija, medžioklės namelis ir net žvėrynas, kuriam M. K. Radvila negailės pinigų: įsigys leopardų, mangustų, beždžionių. Vilą apgaubs žaluma ir vanduo: oranžerija ir pavėsingas parkas, vėsa dvelkiantys kanalai ir tvenkiniai. Metams bėgant, Albą lankys svarbiausi respublikos asmenys. Pats Stanislovas Augustas Poniatovskis stebės valandą trunkančius fejerverkus.

2014 m. Minske išėjusi A. Metelskio knyga „Забытая Альба : очерк истории загородной резиденции Радзивиллов под Несвижем“ („Užmirštoji Alba. Radvilų užmiesčio rezidencijos ties Nesvyžiumi istorijos apybraiža“) pristato mums mažai žinomą Radvilų vilą bei jos permainingą istoriją. 1655 m. Albą sudegino Rusijos, 1706 m. – Švedijos kariuomenė. Pastarojo antpuolio metu sudegintas sodas, iššaudyti žvėryne buvę žvėrys. Nepaisant to, XVIII a. 3 dešimtmetyje Alba atstatyta: įrengtas maniežas, žiemos sodas, atkurtas žvėrynas, vėliau ėmė veikti teatras, pastatyti nauji dviaukščiai mūriniai rūmai, ūkiniai pastatai. XVIII a. 7 dešimtmetyje Albą nė kartą užėmė ir plėšė Rusijos kariuomenė. Po 1795 m. prasidėjo Albos nuopuolis: dalis tiesioginių paveldėtojų mirė, dalis nesirūpino ja, savo neigiamą indėlį įnešė ir Rusijos imperijos valdžia. XIX a. pabaigoje Alba tapo paprastu palivarku, kuriame Radvilos tebelaikė parką. Po II pasaulinio karo iš unikalaus parko liko tik alėja ir sugadinta tvenkinių sistema. Alba tapo tik istorija.

Pasaulio lietuvių dienos minėjimas Ukmergėje

Liepos 17-ąją Ukmergės rajone esančiame pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos dvare įvyko Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimas. Jo iniciatoriai – Pasaulio lietuvių bendruomenė, tomis dienomis rengusi ir Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimą „Susipažinti, išmokti, pasidalyti ir pažymėti“. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke kvietimu šventiniame Pasaulio lietuvių dienos renginyje dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė.

Į tradicinę, viso pasaulio lietuvius sutelkiančią šventę atvyko LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, užsienio šalių ir LR ambasadų užsienyje darbuotojai,Ukmergės rajono savivaldybės vadovai, šalies ir užsienio svečiai. Renginio metu atidengtas ir pašventintas tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio išdrožtas koplytstulpis – Pasaulio lietuvių bendruomenės dovana prezidento A. Smetonos gimtinei. A.Smetonos dvare taip pat atidarytos užsienio lietuvių parodos: A. E. Kulviečio kryžių ir koplytstulpių miniatiūrinių statulėlių bei Šveicarijos lietuvių bendruomenės fotografijų paroda ,,Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Ypatingą šventinę nuotaiką sukūrė koncertą surengę geriausi Ukmergės rajono meno kolektyvai.