Mėnuo: 2016 rugpjūčio

Naujausiame žurnale „Durys“ – straipsnis apie AABS renginius Filadelfijoje

unnamed1Klaipėdoje leidžiamo kultūrinio žurnalo „Durys“ liepos numeryje pasirodė prof. dr. Danutės Petrauskaitės straipsnis apie draugijos AABS (The Association for the Advancement of Baltic Studies) renginius, gegužės 26-28 d. vykususius JAV, Filadelfijoje. Autorė rašinyje primena AABS istoriją bei misiją, paaiškina, kodėl šiemet pasirinkta Filadelfija, ir trumpai papasakoja, kas nuveikta per konferenciją bei kitus renginius.

Visą žurnalo „Durys“ liepos numerį su prof. dr. D. Petrauskaitės straipsniu (p. 40-42) rasite čia: http://issuu.com/diena/docs/durys_07_28/41?e=0

unnamedPati prof. dr. D. Petrauskaitė tyrinėja JAV lietuvių muzikinio gyvenimo istoriją. Šį pavasarį jos išsami monografija „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai“ (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015) buvo pristatyta per IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus surengtą jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą.

Lankėsi JAV lietuvis Kęstutis Nakas

D. Cidzikaitės nuotraukoje: Režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene
D. Cidzikaitės nuotraukoje: režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene

Vasara LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje – svečių metas.  Rugpjūčio 8 dieną mus aplankė JAV lietuvis Kęstutis Nakas. Režisierius, aktorius ir rašytojas domėjosi LNB saugomais fondais, ypač senąja prieš Antrąjį pasaulinį karą leista spauda tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svečias susitiko su IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadove Jolanta Budriūniene, pavaduotoja dr. Giedre Mileryte-Japertiene bei skyriaus vyr. metodininkėmis-tyrėjomis dr. Dalia Cidzikaite ir dr. Lara Lempertiene. Su pastarąja Nakas pasidalino savo sumanymu parašyti pjesę apie lietuvių ir žydų gyvenimą prieš holokaustą.

Emigracijos priežastys pagal tarpukario diplomatą Kazį Gineitį

12dd425f-902b-437f-bcec-d07a78b5d69bTarpukario Lietuvoje, kaip ir dabar,  ieškota emigracijos priežasčių ir būdų ją sustabdyti.

1925 m. diplomatas Kazys Gineitis, mąstydamas apie lietuvių emigracijos priežastis, vaizdingai aprašė to meto valstybės gyvenimą. Pateikiame nedidelę ištrauką.

 

Mūsų žymesnieji veikėjai, mūsų daugelis aukštesnių valdininkų patriotų dirba labai daug ir atsidavę, nors ir labai menką algą gaudami. Bet buržuazija, mažoji valdininkija, menininkai ir kiti nesupranta didelio sistemingo darbo svarbumo ir todėl iš daugelio jų nieko svarbesnio neišeis. Gabiausi žmonės kartais nieko neatsiekia gyvenime, nes jie yra tinginiai. Pas mus pradeda įsivyrauti toks rusiškas biurokratų paprotys, kad tik galėtų išvengt atsakomybės, kad tik galėtų uždėt tokią rezoliuciją, kad būtinai nuo savų pečių galėtų atsikratyti tą bylą, ir nėra tos kūrybinės pasijos pats reikalas atlikti. Tas mūsų pirmyneigą baisiai trukdys. Pone valdininke, pildyk įstatymus visuomet kuo stropiausiai, bet nedrebėk dėl atsakomybės, galvok apie naudą valstybei. Jeigu ką bloga padarysi, privalai būti nubaustas, smarkiai nubaustas, bet užtat būsi vyras, būsi valstybinis žmogus, bet ne biurokratas, nuolat siunčią raštus kitiems atlikti. Nematyti jokio kito tikro būdo nuo mūsų atlikimybės atsivaduoti, kaip tik didinant tautos darbingumą. Tol mes būsime aplūžę, žiūrėsime į užkaltus stočių langus, nors jau buvo laiko jiems pataisyti, gyvensime nešvaroje, neturėsime moderninių komfortų, šaunių miestelių ir ieškosime būdų nors trumpam laikui į užsienį išsprukti, kol mes būsime tinginiai.

K. Gineitis, Amerika ir Amerikos lietuviai, Kaunas, 1925, p. 80–81.

LR Užsienio reikalų ministerijos atstovų vizitas

URM_logoRugpjūčio 2 d. IMD Lituanistikos tyrimų skyriuje lankėsi svečiai iš LR Užsienio reikalų ministerijos: Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Projektų valdymo skyriaus vedėja Gitana Skripkaitė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Katažyna Voišnis ir Užsienio lietuvių departamento laikinoji direktorė  Lina Žukauskaitė. Ministerijos atstovų iniciatyva įvykusiame susitikime aptartos Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo formavimo galimybės, aktyviau išnaudojant LR ambasadų indėlį. Atkreiptas dėmesys į kultūros atašė veiklų, susijusių su mūsų šalies kultūros, meno, muzikos, literatūros reprezentavimu ir jų rezultatų sklaidos panaudojimo galimybes. Pokalbio metu išsamiai pristatytos IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis patirtys, aktualizuoti lietuvių diasporos kultūrinio paveldo sklaidos klausimai. Ypač didelio svečių susidomėjimo sulaukė nuo rugsėjo pradėsiantis veiklą edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją 2“. Sulaukta konkrečių pasiūlymų bendradarbiauti šio projekto veiklose.