Kovo 10 d., penktadienį, radijo laida „Ryto allegro“ (LRT Klasika) sugrąžino į vasarį vykusią Vilniaus knygų mugę, suteikdama progą išgirsti Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo įrašą. Per pristatymą žaismingą T. Venclovos pokalbį su bičiuliu eseistu, scenaristu Pranu Morkumi moderavo istorikas prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis.
Knygos prisatymas: Tomas Venclova su žurnalistu Pranu Morkumi bei istoriku prof. habil. dr. Alvydu Nikžentaičiu
Nors daugelis Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ tekstų parašyti senokai, knygoje gvildenami klausimai aktualiai skamba ir šiandienos kontekste. Jaunas filosofas, publicistas Paulius Gritėnas knygą mini naujienų portalui 15 min.parašytame komentare:
Lietuvos viešoji erdvė itin palanki prarasto orumo paieškai, kurią savo straipsnių rinktinėje mini poetas Tomas Venclova. Čia viskas vis dar itin menka ir lengvai įgyjama bei taip pat lengvai prarandama: nuo pinigų iki asmenybės, nuo prezidento posto iki įvaizdžio visuomenėje.
Išsaugoti orumą ir pagarbą laikysena tokioje erdvėje, kur gandai ir istorijos apie pergales ir pralaimėjimus sklinda valandų greičiu, yra itin sunku. Būtent todėl autoritetų ir žmonių, gebančių paprastai išreikšti įžvalgas iš komplikuotos tikrovės, vis mažiau.
Taip yra todėl, kad rizika pasirinkus moralumo ir sąžiningos laikysenos pozicijas dar labiau išauga. Moralus ir principingas žmogus yra itin arti idioto. Ši tradicija nėra nauja ir seka nuo pat Antikos filosofo Diogeno iki Fiodoro Dostojevskio kunigaikščio Myškino.
Tomo Venclovos ir Pauliaus Gritėno pokalbis >> Jeilio universiteto profesorius apibrėžia intelektualo padėtį šiuolaikinėje visuomenėje, politinę tikrovę JAV, Europoje, Lietuvoje ir poezijos, klasikinės literatūros svarbą kartais sunkiai pakeliamoje tikrovėje.
Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, LRT Lituanica laida „Pasaulio lietuvių žinios“ parodė net du reportažus apie Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus renginius.
Nuo 14.30 min. žiniose rodomas ilgas reportažas apie kovo 8 d. Nacionalinėje bibliotekoje vykusį ciklo „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginį – dalyvių susitikimą Nacionalinėje bibliotekoje. Apie projektą pasakoja Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė, pakalbinami projekte dalyvaujantys gimnazistai. Laida>>Reportažas apie ciklo „Lietuviškis ženklai Vakarų kultūrose“ renginį prasideda nuo 13.29 min. Kovo 3 d. vykusiame renginyje atidaryta Šveicarijos LB kilnojamoji fotoparoda „Lietuvių Šveicarija“, paskaitą apie lietuviškuosius atspindžius Šveicarijos kultūroje pristatė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarytoja Jūratė Caspersen Laida>>
„Pokalbių apie emigraciją 2“ dalyviai Nacionalinėje bibliotekoje. Daugiau renginio akimirkų: http://bit.ly/2mhKrn7
Kovo 8 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo gausus projekte „Pokalbiai apie emigraciją 2“ dalyvaujančių gimnazistų būrys. „Pokalbiai apie emigraciją 2“ – tai Nacionalinės bibliotekos edukacinių renginių ciklas, kuriuo siekiama plėsti mokinių žinias apie emigraciją, taip prisidedant prie jaunimo pilietiškumo ugdymo, tautinės savivokos puoselėjimo. Toliau skaityti „Projekto „Pokalbiai apie emigraciją 2“ dalyviai susitiko Nacionalinėje bibliotekoje”
Kai vieši Lietuvoje, Tomas Venclova užsuka į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur saugoma jo asmeninė biblioteka. T. Venclova ją papildo naujais leidiniais – knygomis ir žurnalais, dažniausiai jie būna išleisti už Lietuvos ribų. Per pastarąjį apsilankymą poetas pradžiugino padovanodamas 2015-2016 m. leidinių iš Rusijos, Lenkijos ir Austrijos. Pernai lietuvių ir rusų kalbomis išėjusią knygą „Encomium insulae. Rinktiniai eilėraščiai. 1965–2015“ T. Venclova pristatė per vasarį vykusią Vilniaus knygų mugę. Rinktinę, kurioje greta pateikiami eilėraščiai originalo kalba bei jų vertimai, Sankt Peterburge išleido Ivano Limbacho leidykla , pastaraisiais metais Rusijos skaitytojams pristačiusi nemažai lietuvių autorių knygų. Ji išleido net kelias T. Venclovos knygas, per jį atrado kitus Lietuvos autorius. „Nežinojome, kas ta Lietuva, kokie rašytojai, pažinojome tik nuostabų publicistą T. Venclovą, kuris 2000-aisias parašė straipsnį mažai kam žinomo rusų poeto Vasilijaus Komarovskio poezijos knygai. 2008 metais mums pasiūlė išleisti jau mirusio rašytojo J. Kunčino romaną „Tūla“, tuomet paprašėme T. Venclovos parašyti įžangą“, – yra sakiusi I. Limbacho leidyklos vyr. redaktorė Irina Kravcova. Toliau skaityti „Žmonių, knygų ir idėjų migracija: nauji leidiniai Tomo Venclovos bibliotekoje”
Glazgo universiteto doktorantė Gintarė Venzlauskaitė Nacionalinėje bibliotekoje, prie parodos parodos Lietuvių Šveicarija . Dalios Cidzikaitės nuotr.
Kovo 6 dieną Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriuje apsilankiusi Glazgo universiteto doktorantė Gintarė Venzlauskaitė papasakojo apie savo šiuo metu atliekamą tyrimą „Nuo pokarinių Vakarų iki posovietinių Rytų: išvietinimų apraiškos, kolektyvinė atmintis ir Lietuvos diasporinė patirtis“. Neseniai šešias savaites praleidusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur spėjo pakalbinti apie 30 antrosios lietuvių emigracinės bangos atstovų, Gintarė po kelių dienų išvyksta į Rusiją – įamžinti tremtį išgyvenusių lietuvių patirčių ir liudijimų.
Straipsnis apie G. Venzlauskaitę žurnale Lietuvė >>
Pernai lietuvių ir rusų kalbomis išėjusią knygą