Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai (2)

Dalia Cidzikaitė


Gamtos pažinimo vadovėliai „Lietuvos gamta“

JAV ketvirtokai apie gamtą mokosi iš trijų vadovėlio „Lietuvos gamta“ dalių.

2014 metais JAV LB spaustuvėje Čikagoje išleistos trys vadovėlio „Lietuvos gamta“ dalys supažindina JAV lituanistinių mokyklų IV klasės mokinius su Lietuvos augalais (1 dalis), paukščiais (2 dalis) ir žvėrimis (3 dalis). Visos trys dalys turi po pratybų sąsiuvinį. Knygų sudarytoja – Čikagos lituanistinės mokyklos mokytoja Danutė Petraitienė, redaktorė – Loreta Timukienė.

Augalams skirtoje dalyje mokiniai supažindinami su žinomiausiais Lietuvos laikų ir miškų augalais, kaip antai, žolynais (žibuoklėmis, kiaulpienėmis, ramunėmis, rugiagėlėmis ir kt.), vaistiniais augalais (čiobreliais, kraujažole, paparčiu ir kt.), uogomis (avietėmis, žemuogėmis, mėlynėmis ir kt.), vandens ir pakrančių augalais (vandens lelija, ajeru ir kt.), krūmais, lapuočiais (beržu, ąžuolu, liepa, uosiu, klevu ir kt.) ir, spygliuočiais medžiais (egle, pušimi, kadagiu). Lietuviškus augalus pažinti geriau padeda vadovėlio autorės kruopščiai atrinkti Janinos Degutytės, Anzelmo Matučio, Ramutės Skučaitės, Martyno Vainilaičio ir kitų Lietuvos poetų eilėraščiai. Toliau skaityti „Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai (2)“

Dr. Olgos Mastianicos paskaita apie Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės mokyklinius laikus

Balandžio 3 d., pirmadienį, 17:30 val. LNB vyksiančioje viešoje Lietuvos istorijos instituto XIX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotojos dr. Olgos Mastianicos paskaitoje „Kai aš buvau gimnaziste… Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės mokyklinių laikų fotografijų albumas“ išgirsite naujos informacijos apie mergaičių formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes Vilniaus gimnazijose XIX a. paskutiniais dešimtmečiais, sužinosite apie gimnazisčių ryšius, komunikavimo srautus, vertybių reprezentavimą ir moterų laisvėjimo procesą.

Visuomenės veikėjos Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės sudarytas fotografijų albumas iš laikų, kai ji mokėsi Vilniaus valstybinėje mergaičių gimnazijoje, yra unikalus LNB DPTD Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas šaltinis. Panašaus pobūdžio ikonografinio pobūdžio šaltinių, išlaikiusių pirminę savininkės suformuluotą struktūrą, nėra saugoma jokiose kitose Lietuvos atminties institucijose.

Paskaita vyks LNB Kino salėje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Kvietimas jungtis į draugiją!

Lietuvių diasporos istorinė raida, o ypatingai pastarųjų dešimtmečių išeivystės poslinkiai šiandien neleidžia sėdėti rankas sudėjus. Nors politikai nuolat kalba apie emigracijos perviršius ir išeivių susigrąžinimą, tačiau toli gražu reiškinys netapo nei valdomu, nei iki galo suprastu. Lietuvos visuomenė kiek perdėtai įtikėjo, kad viskas priklauso nuo valdžios. Yra daug viešojo sektoriaus įstaigų ir etatinių tyrinėtojų bei švietėjų, prisidedančių prie Lietuvių išeivijos pažinimo, prie giluminio diasporinės tautos raidos supratimo. Tačiau to nėra gana. Pasaulio lietuvių bendruomenė kaip organizacija, ir kaip tautinę atmintį bei jausmus išsaugojusių lietuvių visuma ir norėdama negalėtų rasti savanoriškai organizuotų Lietuvos piliečių partnerystės. Tokia yra buvusi XX a. ketvirtame dešimtmetyje, kuomet lietuvių pasaulio solidarumas buvo pasiekęs savo viršukalnes. Prie to pirmiausiai prisidėjo populiari ir įtakinga Draugija užsienio lietuviams remti. 1935 m. Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas iki šiolei yra laikytinas didžiausiu laimėjimu.

Šiandienis siekis mokytis iš Vasario 16-sios Respublikos pilietinės visuomenės pavyzdžių bei  migracijos iššūkių sudėtingumas veda prie idėjos telkti išeivijos istoriją, kultūrą ir paveldą išmanančių tyrėjų bei švietėjų jėgas. Jau turėtų darytis aišku, kad esamų akademinių, kultūros bei edukacijos įstaigų ir etatinių darbininkų energijos nebeužtenka. Valstybinės įstaigos turi savo kompetencijos ribas, o tos ribos suskaldo esamą pajėgumą ir emocinį lauką, atskiria nuo užribyje liekančių, didelę patirtį ir pasišventimą pasaulio lietuvių pažinimui rodančių mūsų visuomenės aktyvių narių. Tad Draugija, vienijanti visos Lietuvos mokslininkus, pedagogus, muziejininkus, bibliotekininkus, visą tarpdisciplininę inteligentišką bendruomenę yra prasminga. Turime daryti viską, kas mūsų žemėje didintų išeivijos pažinimą, stiprintų jausmus, kad esame vienos tautos vaikais. Vardan bendro gėrio, lietuvių pasaulio solidarumo ir stiprybės ištverti visus globalizacijos iššūkius!

Kviečiame prisidėti prie iniciatyvos. Puikus tokio inicijuojančio susirinkimo pretekstas – kovo 31 d. vyksianti mokslinė konferencija Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.

Konferencijos Algirdas Julius Greimas intelektualinėje egzilio istorijoje programa >> 

„Geriausi naujausios mados žiponai čionykščių lietuvių siuvami“

Aptiko Arida Riaubienė


1905 m. „Vilniaus žinios“ rašė apie lietuvius siuvėjus „Jungtiniuose Valsčiuose“ – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu tikėsime autoriumi, geriausiai iš šio amato gyveno Baltimorės lietuviai.

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=27472

Matulaitis , P. Lietuviai Jungtiniuose Valsčiuose. Gr. Vilniaus žinios, 1905, kovo 4(17), p. 3

Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai

Dalia Cidzikaitė


Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia 40 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi 2180 mokinių, dirba 305 mokytojai. Čikagoje ir jos apylinkėse yra įsikūrusios 4 lituanistinės mokyklos, dvi iš jų – Maironio lituanistinė mokykla Lemonte, IL ir Čikagos lituanistinė mokykla (ČLM) – pagal mokinių skaičių yra didžiausios Amerikoje.

Kaip žinome, svetur augančių lietuvių gimtosios kalbos žinios neprilygsta jų bendraamžių Lietuvoje žinioms. Todėl jiems netinka Lietuvoje naudojami lietuvių kalbos, istorijos, gamtos pažinimo ir kiti vadovėliai. Užsienio lituanistinėse mokyklose dirbantys mokytojai turi gerai pasukti galvą, kad jų dėstoma medžiaga atitiktų jų mokinių lietuvių kalbos žinias ir lygį. Vienas iš kelių – pritaikyti Lietuvoje išleistus vadovėlius savoms reikmėms. Dar kitas – išleisti savo pačių vadovėlius.

Neseniai iš ČLM gauti vadovėliai yra gera proga susipažinti su Amerikos lituanistinių mokyklų mokomąja medžiaga, mokytojų kūrybingumu ir pastangomis, kad kartą per savaitę į lituanistinę mokyklą atvykęs jaunimas gautų kuo daugiau informacijos apie lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją, gamtą, susipažintų su diasporos JAV ištakomis, jos istorija ir visuomenine veikla.

Tikslių duomenų nėra, bet manoma, jog vien Čikagoje po 1990 metų į Ameriką atvykusių lietuvių gali būti daugiau nei 300 000. Nuotraukoje: Čikagos lietuviai švenčia Kovo 11-ąją, 2017 m. Sandra Scedrina, Studio Light Inc. nuotr.

Toliau skaityti „Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai“

Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Latvija. Paskaitos įrašas

Trečiajame ciklo „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ renginyje literatūrologė, baltistė, vertėja dr. Laura Laurušaitė skaitė paskaitą „Šiuolaikiniai lietuvių ir latvių emigrantai kultūros paraštėse“. Lektorė apžvelgė, kaip šiuolaikinių emigrantų situacija atsispindi XXI a. lietuvių ir latvių literatūros tekstuose. Nagrinėjo, su kuo tapatinasi mūsų emigrantas, kaip jį suvokia Vakarų Europos šalių atstovai.

Paskaitos GARSO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=eAAf9FMViJA