Mėnuo: 2018 birželio

Liepos 1 d.: Rotušės aikštėje eksponuojama paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje, 1944–1952“

Liepos 1 d.  Vilniaus rotušės aikštėje vyks renginys „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, kurio metu Vokietijos Lietuvių Bendruomenės paviljone bus galima apžiūrėti Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus kilnojamąją parodą „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje, 1944–1952“.

Ši paroda atspindi po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos (daugiausia – Vokietijos) perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį, aktyvią leidybinę veiklą sudėtingomis sąlygomis. Vokietijos paviljone bus rodomi interaktyvūs pokalbiai/video apie pirmuosius metus Vokietijoje ir to meto gyvenimą DP stovyklose: šeimos būseną, vaikų patirtis, pirmą sąlytį su Vokietijos visuomene.

„Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ –  renginys, į kurį susirinks įvairių pasaulio kraštų lietuvių bendruomenės ir Lietuvos tautinės bendrijos. Šventės dieną veiks pasaulio lietuvių bendruomenių ir tautinių bendrijų paviljonų miestelis. Vilniaus Rotušėje bus atidaryta pasaulyje pripažintų, bet Lietuvoje dar menkai žinomų menininkų paroda. Scenoje pasirodys lietuviškos muzikinės grupės iš viso pasaulio.

Renginio programa: https://goo.gl/kydkq9

Tartu vyksta BaltHerNet konferencija

Šiomis dienomis Estijoje, Tartu, vyksta Baltijos šalių paveldo tinklo (Baltic Heritage Network; BaltHerNet), kuriam priklauso ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, konferencija „New Beginnings of Baltic Diaspora“. Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė konferencijoje perskaitė pranešimą „The History and the Present of emigration-educational aspect“. Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos, anksčiau – Lituanikos, skyrius aktyviai dalyvauja BaltHerNet veikloje nuo šios organizacijos įkūrimo 2008 m.

 

Konferencija tiesiogiai transliuojama čia:
https://www.youtube.com/chann…/UCZuKDuqwnKYCs5vsnVB5Qgw/live

 

Liepos 4 d.: Lituanistikos skyriaus vadovės G. Milerytės-Japertienės monografijos pristatymas

Monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatyme dalyvaus knygos autorė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Tupi lenkas už kalniuko,
Žiba akys kaip velniuko!

Iš kur atsirado šis dvieilis? Ar jis vis dar aktualus? Kodėl ir kaip kito mūsų kaimyniniai santykiai? Kokios idėjos lemia gerą kaimynystę?

Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti per monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatymą.

Monografija skirta pusės amžiaus lietuvių ir lenkų santykiams emigracijoje aptarti – ir realiems Vakaruose buvusiems kontaktams, ir idėjoms, kurios ženklino abipusį bendradarbiavimą arba skatino neapykantą. Knygoje analizuojami privačiuose intelektualiniuose sambūriuose puoselėti vaizdiniai, pristatoma gausioje emigracinėje spaudoje vykusi polemika dėl Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijų, taip pat bandoma pagrįsti, kokios idėjos ir kokie žmonės vedė į darnią šiandienos kaimynystę.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Monografiją, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Trumpai apie renginį

Data liepos 4 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 1,5 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Gilesnė empatija lengvina sudėtingą kaimynystę

Birželio 20–21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko vienuoliktasis Varšuvos Rytų Europos vasaros mokyklos absolventų suvažiavimas. Nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetais, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės institutu, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos institutu Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, organizavo dviejų dienų konferenciją „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės perspektyvos: istorija, politika, kultūra“.

Konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos, kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybės atkūrimą, pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinio sąjūdžio raidos tyrimus ir šiandieninį požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų konferencijos pranešėjai gvildeno ir šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartines Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos paradigmas, aptarė abiejų šalių vietą Europoje ir pasaulyje.

Pirmąją konferencijos dieną diskutuota apie 1918 metus Vidurio ir Rytų Europoje bei pasaulyje –  tai valstybingumo atkūrimas, iššūkiai, viltys. Kitoje diskusijoje dalyvavo būrys Lietuvos ir Lenkijos diplomatų. Sąjūdžio trisdešimtmečio kontekste kalbėta apie sudėtingą dviejų šalių kaimynystę ir būdus gerinti tarpusavio bendradarbiavimą ir partnerystę.

Antrąją konferencijos dieną teminėse sekcijose istorikai ir politologai analizavo politinį ir kultūrinį 1918 metų kontekstą ir jo palikimą, etninius santykius regione ir Vidurio ir Rytų Europoje, kalbėjo apie globalizacijos keliamus iššūkius. Po pietų Santa Klaros (JAV) universiteto profesorė Jane Curry skaitė paskaitą apie 2018 metus Vidurio ir Rytų Europoje ir pasaulyje, o vėliau susitikimo dalyviai dalinosi mintimis apie šiandien kylančias globalias politines ir kultūrines problemas.

Varšuvos Rytų Europos vasaros mokyklos absolventai Vidurio ir Rytų Europos klausimams skirtas konferencijas reguliariai organizuoja nuo 2000 metų. Iki šiol jos vyko Varšuvoje, Brno, Kaune, Kijeve, Prahoje, Odesoje.

Užrašai apie lipdukus radinio iš XIX a. akivaizdoje

Jurgita Kristina Pačkauskienė

1888/1889 metų moksleivio knygelė, LNMMB, RKRS, F30, apr.1-2206, p. 88.

Mano rankose – 1888/1889 metų moksleivio knygelė, kurią dabar vadintume „darbo kalendoriumi“. Jos savininkas – keturiolikmetis berniukas, Vilniaus II berniukų gimnazijos moksleivis,  1889 m. balandžio 7 dieną persikėlęs gyventi į Vilnių iš tuometinės Rusijos imperijos sostinės Sankt Peterburgo. Namie jį vadino Slava, o mes jį pažįstame kaip dailininką Mstislavą Dobužinskį (1875–1957).

Lipdukus aptikau minėtos knygelės 88 puslapyje. Dvi trapios dažų plėvelės – nevaikiško ir net ne paaugliško siužeto: nurudusia aukso imitacija ir ryškiu raudoniu spalvintas popiežiaus herbas ir monochrominis vaizdelis su kaimo bažnytėle ir vienišu jos lankytoju. Šalia lipdukų nupiešti du karikatūriški veidai, greičiausiai gimnazijos mokytojų. Mokytojų ir gimnazistų šaržai, anot Dobužinskio biografo Genadijaus Čugunovo, ir buvo Dobužinskio-dailininko karjeros pradžia.

Lipdukų rūšis jau išnyko arba yra labai reta – tai nuo slidaus popierinio paviršiaus vandenyje atsiklijuojantis dažų sluoksnis ar spalvota plėvelė su paveikslėliu, skirta perkelti ant kito paviršiaus. Tokie lipdukai sovietmečiu buvo tikra retenybė, atkeliaudavusi iš Vakarų Europos, dažniausiai per Lenkiją. Pamenu, kaip švelniai juos reikėdavo glostyti ir teliuškuoti šiltame vandenyje, kartais pridėti muilo, kad geriau atliptų, jokiu būdu neperlaikyti, nes suskilinės ir sutrupės vandenyje dar nespėjus išimti. Po sėkmingo atlipdymo – atidžiai ir kruopščiai paguldyti ant numatyto paviršiaus, šiukštu nespausti, kad neįplyštų – dažų plėvelė prilimpa pati. Visą gyvenimą tikėjau, kad lipdukai, o ypač šie, trapieji, yra XX a. 8 dešimtmečio gaminys, todėl radybos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje privertė nustebti.

 

Migracija mene ir moksle

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje birželio 18 d. vyko seminaras ir diskusija: „Dalijimosi kultūra. „Europeana“ ir Lietuvos atminties institucijos“. Šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje vykdomą projektą „Migracija mene ir moksle – migracijos tematikos kolekcijos sukūrimas „Europeanoje“ susirinkusiai auditorijai pristatė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.