Mėnuo: 2021 spalio

Sveikiname kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ laureatus!

Parengė Silvija Stankevičiūtė

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir viešosiomis bibliotekomis, antrą kartą surengė kūrybiškiausios anotacijos konkursą. Visos Lietuvos ir ne tik skaitytojai buvo kviečiami pristatyti savo mėgstamiausią knygą. Beveik tris mėnesius knygų mylėtojai siuntė kūrybiškus mėgstamiausių knygų pristatymus. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiesiems ir palaikiusiesiems už originalius darbus, kūrybišką žvilgsnį į tekstą ir meilę knygoms.

Konkursui prasidėjus dar vasaros atostogų įkarštyje, sulaukėme beveik 40 darbų, parašytų esė, eilėraščio, interviu ir kitomis formomis. Anotacijas konkursui siuntė ne tik suaugusieji, bet ir jauni skaitytojai. Jų dėmesį traukė ir lietuvių, ir užsienio autorių darbai, tiek naujausi, tiek klasika tapę grožinės literatūros, kraštotyros, filosofijos ir kitų sričių kūriniai. Į antrą etapą pateko dvylika komisijos aukščiausiai įvertintų darbų iš dviejų amžiaus grupių: iki 15 metų ir nuo 16 metų.

Viso konkurso metu Nacionalinės bibliotekos skaitytojai galėjo susipažinti su įvairių rašytojų pasidalytomis knygų rekomendacijomis, mintimis apie skaitymą ir mėgstamus autorius, pamatyti jų knygų lentynų fragmentus. Svarstymais apie įtraukusias knygas dalijosi Daina Opolskaitė, Ilona Ežerinytė, Julius Keleras, Giedrė Kazlauskaitė, Saulius Vasiliauskas, Akvilina Cicėnaitė-Charles, Antanas Šileika. Internetinėje erdvėje taip pat pasirodė mintys apie knygas, išrinktos iš Algirdo Juliaus Greimo, Alfonso Nykos-Niliūno, Kęstučio Kasparavičiaus interviu, straipsnių, dienoraščių.

Kadangi skaitytojai aktyviai palaikė ne vieną dalyvį, remiantis jų balsais išrinkti net 4 laimėtojai (po du iš kiekvienos kategorijos). Dar du laimėtojus išrinko vertinimo komisija. Džiaugiamės gražia ir turininga draugyste su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, įsteigusia prizus ir atskirą nominaciją už kūrybiškiausią Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje išleistos knygos anotaciją. Specialaus prizo laimėtoją išrinko leidyklos atstovai.

Skelbiame ir sveikiname laureatus.

Toliau skaityti „Sveikiname kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ laureatus!”

Spalio 28 d. gimė Lietuvos istorikas, švietėjas, folkloristas, vertėjas Simonas Daukantas

Parengė Deimantė Žukauskienė

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius, F110-21. Simono Daukanto užrašytos lietuvių liaudies dainos

Istoriko, rašytojo, kalbininko, muziejininko, tautosakos rinkėjo Simono Daukanto indėlis tiriant Lietuvos praeitį yra aiškus ir didelis. Jį savo darbuose įprasmino ne vienas mokslininkas ar žymus menininkas. Istorikas Vytautas Merkys savo monografijoje rašo:„Daukantas buvo plataus akiračio lietuvių kultūros ir mokslo darbuotojas. Jis tapo prikeltas iš užmaršties todėl, kad buvo ir tebėra reikalingas gyviesiems. Pažangiosios idėjos, išreikštos jo raštuose, ypač istorijos veikaluose, pastatė jam, tariant Horacijaus žodžiais, paminklą už varį stipresnį.“

Merkys V., Simonas Daukantas, Vilnius: Vyturys, 1991, p. 7–124, 154–202.

Virtualios kultūros paveldo sistemoje epaveldas.lt galima susipažinti su  Lietuvos istoriko, folkloristo Simono Daukanto darbais.

Budą senowęs-lëtuwiû kalnienû ir źamajtiû / Simonas Daukantas – 1845

Žemaičių pasakos / Simonas Daukantas – 1941

Lietuvos girios senovėje / Simonas Daukantas – 1964

[T.] 1 / Simonas Daukantas – 1995

T. 2 / Simonas Daukantas – 1995

Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka kviečia į Leonardo Skirpsto fotografijų parodą

Paroda „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ Šalčininkų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Bibliotekos darbuotojų nuotr.

Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ tęsia kelionę po Lietuvą. Iki spalio pabaigos parodą galima apžiūrėti Šalčininkų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Nauja paroda pirmiausia papuošė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvę. Vasarą dalis darbų iškeliavo į Palangos vasaros skaityklą, kur juos galėjo apžiūrėti miesto gyventojai ir poilsiautojai.  

Parodos idėja gimė Nacionalinėje bibliotekoje, ieškant būdų prasmingai paminėti Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus (2020-uosius). L. Skirpsto nuotraukos atskleidžia unikalų Lietuvos bei pasaulio kultūros ir gamtos paveldą, jo išskirtinę kultūrinę vertę, pabrėžia išsaugojimo ateities kartoms svarbą. Iki parodos nueitas ilgas kelias, pareikalavęs keliolikos metų, tūkstančių kadrų ir dešimčių tūkstančių kilometrų. Seniausios parodoje eksponuojamos fotografijos padarytos prieš 15 metų, nors anuomet, parodos autoriaus tegimu, nebuvo net minties, kad iš rankų nepaleidžiamo fotoaparato ir kelionių aistros dermė išaugs į solidžią parodą.

Toliau skaityti „Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka kviečia į Leonardo Skirpsto fotografijų parodą”

In memoriam: Romualdas J. Misiūnas (1945–2021)

Iš kairės: iš kairės: Kęstutis Nastopka, Jolanta Budriūnienė, Tomas Venclova, Romualdas J. Misiūnas. Vilniaus knygų mugė, 2013 m. vasaris. Vaizdo įrašas>>

Netekome lietuvių išeivijos veikėjo, istoriko, diplomato Romualdo J. Misiūno.

Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriuje jo pavardė buvo puikiai žinoma. 2013 m. Misiūnas dalyvavo Vilniaus knygų mugėje pristatant tuometiniame Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje parengtą leidinį „Tomas Venclova: bibliografijos rodyklė (1956–2011)“. Misiūno pavardė vis pasirodo Venclovos „Laisvėjimo dienoraščiuose“, kuriuos skelbia žurnalas „Literatūra ir menas“.[1]

Misiūno mintis ir darbus liudys knygos, straipsniai įvairiuose leidiniuose. Atskiro paminėjimo verta knyga „The Baltic states : years of dependence, 1940-1980“, kurią Misiūnas kartu su estų akademiku Reinu Taagepera parengė dar Šaltojo karo metais. 1983 m. knyga išėjo tiek JAV[2], tiek Europoje[3], vėliau papildyta ir perleista[4]. Išleista ir lietuvių kalba.[5] Taip pat verta pabrėžti, kad Misiūnas buvo 1984–1989 m. ėjusio žurnalo „Baltic Forum“ [6]redakcinės kolegijos pirmininkas.

Misiūnas gimė 1945 m. Švedijoje, lietuvių emigrantų šeimoje. Didelę gyvenimo dalį praleido JAV. Bakalauro laipsnį įgijo Lojolos universitete (Čikaga), magistro ir daktaro – Jeilio universitete. Gyvenimą susiejo su akademiniu pasauliu. Rinko medžiagą ir studijas gilino Europoje, dėstė JAV universitetuose.[7]  Kita svarbi darbinio gyvenimo dalis – diplomatija. Kaip minima LR užsienio reikalų ministerijos puslapyje[8], 1996–2001 m. Misiūnas ėjo Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje pareigas, taip pat buvo akredituotas Pietų Afrikos Respublikai, daug prisidėjo prie Lietuvos dvišalių santykių su Izraeliu bei kitomis Artimųjų Rytų valstybėmis plėtojimo, būdamas vienintelis to laikmečio Lietuvos diplomatinis atstovas regione.

Toliau skaityti „In memoriam: Romualdas J. Misiūnas (1945–2021)”

Rusnė GEDGAUDAITĖ (11 M.): Danguolės Kandrotienės knygos „Pasaiba ir receptų vagys“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Kategorija IKI 15-os METŲ

Dalyvė atsiuntė tekstą su iliustracija
Toliau skaityti „Rusnė GEDGAUDAITĖ (11 M.): Danguolės Kandrotienės knygos „Pasaiba ir receptų vagys“ anotacija”

Radvilas BUTKUS (10 M.): Vytauto Račicko knygos „Geriausias draugas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvio darbas

Kategorija IKI 15-os METŲ

Autoriaus knygų lentyna

Aš mėgstu skaityti knygas. Mano vienas mėgstamiausių rašytojų yra Vytautas Račickas. Jo knygos man labai patinka. Esu perskaitęs daug šio rašytojo darbų. Šiandien noriu jums pristatyti Vytauto Račicko kūrinį „Geriausias draugas“. Ši knyga man taip patiko, kad ją skaičiau net kelis kartus.

Pagrindiniai knygos herojai – kaimo bei miesto vaikai: gyvas išdykėlis Vaciukas, geraširdis Adomukas, jų mokytojai, tėvai. Adomukas, miesto vaikas, vasaras praleisdavo kaime pas savo dėdę ir tetą. Ten berniukas atlikdavo įprastus kaimo darbus – melždavo karves ir rinkdavo vištų kiaušinius. Atėjus rudeniui, Adomukas grįždavo į miestą – eidavo į mokyklą, susitikdavo su draugais, kartais iškrėsdavo šunybių. Adomukas buvo geras vaikas, stropiai mokėsi, bet mėgo ir paišdykauti. Kartą, visai netyčia, iškūlė kaimyno langą.

Toliau skaityti „Radvilas BUTKUS (10 M.): Vytauto Račicko knygos „Geriausias draugas“ anotacija”