Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Šiandien Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyrius gavo dovanų iš Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje. Ambasadorius Andrius Pulokas perdavė 9 vienetus lituanistinio turinio leidinių, kuriais nuo šiol galės naudotis Lietuvos nacionalinės bibliotekos skaitytojai. Dėkojame!
Pasitikime 53-iąjį „Poezijos pavasarį“ su naujausiu „Metų“ numeriu!
Nacionalinė biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjunga kviečia į mėnraščio „Metai“ gegužės numerio pristatymą. Naujausiame numeryje – pokalbis su šių metų „Poezijos pavasario“ laureatu Tomu Venclova, dar niekur nepublikuoti, specialiai „Metams“ išversti šiųmečio „Poezijos pavasario almanacho“ užsienio svečių eilėraščiai. Šį kartą ciklo „Metai“ bibliotekoje“ renginyje dalyvauja Daina Opolskaitė, Mantas Balakauskas, Saulius Vasiliauskas, Regimantas Tamošaitis ir žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Šimkus.
Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›
Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko gimnazistų debatai „Emigracija – būtinybė?!“, kuriuos moderavo verslo teisės advokatas Linas Sabaliauskas, Baltijos šalių advokatų kontorų grupės „Triniti“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje. Šie debatai buvo baigiamasis Nacionalinės bibliotekos vykdomo edukacinių renginių ciklo moksleiviams „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginys, į kurį susirinko rudenį prasidėjusiame projekte dalyvavę moksleiviai iš Utenos apskrities gimnazijų.
Antroje baigiamojo renginio dalyje gimnazistus aplankė užsienyje užaugęs muzikantas Jurgis Didžiulis ir projekto dalyviams pristatė savo dokumentinį filmą „ToBeLT. Kartu Amerikoje“ apie Jungtinių Amerikos Valstijų Rytų pakrantės lietuvių bendruomenes. Filmo kūrėjai per muziką ir humorą kelia klausimą, ką šiandien reiškia būti lietuviu Amerikoje. Kas tie išeiviai – išdavikai ar savų atstumtieji? Kokia yra Lietuva už Atlanto?
„Pokalbiai apie emigraciją 2“ – tai Nacionalinės bibliotekos edukacinių renginių ciklas, kuriuo siekta plėsti mokinių žinias apie emigraciją, taip prisidedant prie jaunimo pilietiškumo ugdymo, tautinės savivokos puoselėjimo. Projektas gimė 2015 m. ir vyko Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Sėkmingą pirmąjį projektą lydėjo platesnio masto projektas „Pokalbiai apie emigraciją 2“. Jis apėmė penkias Utenos apskrities gimnazijas: Zarasų „Ąžuolo“, Ignalinos, Molėtų, Anykščių Jono Biliūno ir Utenos Dauniškio. Kiekvienoje gimnazijoje 20 moksleivių grupės klausėsi Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų parengtų paskaitų apie lietuvių diasporos istoriją, kūrybinėse dirbtuvėse susipažino su sakytinės istorijos metodu, mokėsi daryti interviu, nes kiekvienas projekto dalyvis gavo užduotį parengti po du interviu su emigravusiais tautiečiais. Projektui pasibaigus, ši sakytinės istorijos medžiaga bus atiduota saugoti Molėtų, Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Utenos viešosioms bibliotekoms. Be to, gimnazistų sukauptą medžiagą analizuos Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai.
Lietuviai Aleksandrą Karolį Kuršių laiko pirmuoju lietuviu, apie kurio apsilankymą Amerikos žemyne, turima duomenų. 1659 metų birželį atplaukęs į olandų kolonistų Manhatano saloje įkurtą Naująjį Amsterdamą (dabartinį New Yorką), Kuršius tapo pirmuoju šio miesto lotynų kalbos mokytoju ir pirmuoju gydytoju. Šaltiniai mini, jog Kuršius buvo pasamdytas su 500 florinų alga, jam taip pat buvo paskirta 100 florinų prekėms, kurias jis gavo atvykęs į vietą. Be to, jis gavo sodui ir darbui patogios žemės sklypą dabartiniame Manhatane ir galimybę mokyti privačiai. Taip pat žinoma, jog mokytojauti lietuviui ilgai neteko. Rašoma, jog, 1661 metais kilus ginčui dėl algos dydžio, Kuršius paliko Naujojo pasaulio krantus ir sugrįžo į Europą. Toliau skaityti „Pirmojo lietuvio Amerikoje darbai ir vargai”
Gegužės 11-osios, ketvirtadienio, popietę Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai praleido neįprastai: išvykome iš bibliotekos ir apsilankėme kitoje atminties institucijoje – Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA). Detaliau susipažinome su šios institucijos istorija, pavaikščiojome po fondus, pamatėme, kaip restauruojami dokumentai.
Dėkojame kolegoms, kad supažindino su mūsų veiklos panašumais ir skirtumais!
Pastebėjo Arida Riaubienė
XX a. pirmoje pusėje, taip pat ir vėlesniu laikotarpiu išeiviai iš Lietuvos laiškus į tėvynę giminėms ir artimiesiems rašydavo tam tikslui skirtame popieriuje, kurio pirmajame puslapyje dažniausiai buvo spausdinamas eilėraštis arba eiliuotas tekstas. Laiškams rašyti skirtas popierius buvo puošiamas vinjetėmis, taip pat nedidelėmis iliustracijomis. Pateikiame keletą laiškams rašyti popieriaus pavyzdžių, saugomų Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde.
