LS – Puslapis 121 – Lituani(sti)ka

Paskaita Vilniaus choralinėje sinagogoje

Lituanistikos skyriaus darbuotojai tęsia tradiciją savaitės pabaigoje rasti laiko vieni kitiems ir žinių pagilinimui: šiandien apsilankėme renovuojamoje Vilniaus choralinėje sinagogoje, kur kolegė dr. Lara Lempertienė, vadovaujanti Nacionalinėje bibliotekoje veikiančiam Judaikos skyriui detaliai, atskleisdama įvairius kontekstus papasakojo apie šios sinagogos istoriją ir kantriai atsakinėjo į klausimus.

Apie sinagogos architektūra galite paskaityti čia: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1347

Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai su dr. Lara Lempertiene

Susivienijimo Lietuvių Amerikoje dovanos iš Niujorko

Šiandien į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką atkeliavo dar keturios dėžės siuntinių iš Amerikos. Niujorke iki šiol veikianti seniausia Amerikos lietuvių organizacija Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (SLA) atsiuntė dovanų – per šimtmetį išsaugotų leidinių, kurie liudija mūsų tėvynainių kultūrinę veiklą, atspindi jų kasdienybės rūpesčius ir švenčių džiaugsmus.

Toliau skaityti „Susivienijimo Lietuvių Amerikoje dovanos iš Niujorko”

Knygos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymas

Kviečiame į Viliaus Šadausko studijos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymą. Renginys vyks birželio 14 d., 17. val . Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Bendradarbystės erdvėjė (III a.).

Švietimo ir socialine istorija besidominčio LEU doktoranto V. Šadausko mokslo studija yra vienas pirmųjų socialinės istorijos darbų Lietuvos istoriografijoje, kurioje išsamiai tyrinėjami asmenų smurto prieš save atvejai Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pr., siejant juos su lyties elgsenos modeliais. Studijoje atskleidžiamas ir analizuojamas pirmiausia vyrams būdingas polinkis į suicidinį elgesį (iki 75 proc. savižudžių), bandant įvertinti, kokią reikšmę tam turėjo to laikotarpio visuomenei būdingi lyties elgesio (raiškos) modeliai. Tyrime pirmą kartą naudojamos Telšių (Žemaičių) vyskupijos Romos katalikų dvasinės konsistorijos teismo fonde saugomos bandymo nusižudyti bylos. Analizuojamos apie 140 asmenų bandymo nusižudyti situacijos, kurios kaip šaltinis taip pat gali būti pritaikomos tyrinėjant šio laikotarpio šeimos, lyčių, medicinos, kasdienybės istorijas ir kitus klausimus.

Renginyje dalyvaus:

knygos autorius dokt. Vilius Šadauskas,

prof. dr. Aivas Ragauskas,

dr. Vladas Sirutavičius,

doc. dr. Robertas Jurgaitis,

Jonas Balčiūnas (LEU leidyklos direktorius)

Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje“ eksponuojama Tuskulėnuose

Lituanistikos skyriaus darbuotojai išlydėjo pavasarį ir pasitiko vasarą išvažiuojamame seminare į Šetenius

DPTD Lituanistikos skyriuje veikianti Lietuvos dvarų kultūrinio paveldo tyrimų darbo grupė inicijavo išvažiuojamąjį seminarą. Gegužės 31 – birželio 1 d. buvo aplankyti penki visiškai skirtingo likimo susilaukę vidurio Lietuvos dvarai. Tyrėjai aplankė netoli Ukmergės esančią Vaitkuškio dvarvietę, kuri kadaise priklausė garsiajai Kosakovskių giminei. Diskutuota apie šio dvaro reikšmę aristokratijos kultūros raidai Lietuvoje XIX – XX a. sandūroje. Antrasis sustojimas – dvaras Taujėnuose. Iki šių dienų išlikę, kunigaikščiams Radviloms priklausę, klasicizmo stiliaus rūmai sulaukė visiškai kitokio likimo ir šiandien yra gyva, praeitimi alsuojanti, erdvė.

Netoli Ukmergės stūksanti rezidencinė XVI a. Siesikų pilis priklausė Daumantų-Siesickių giminei. Dabartinis jos savininkas Audrys Matulaitis ne tik svetingai priėmė dar betonu ir dažais kvepiančiuose namuose, bet ir supažindino su pilies ir jos savininkų istorija. Pilyje išlikę freskų fragmentai, statinio architektūra vedė pokalbį link renesanso idėjų įtakos šio regiono kultūrai, neoplatonizmo ir buvusios dvaro bibliotekos likimo. Aplankytas Apytalaukio dvaras, kažkada priklausęs Zabielų giminei buvo pastatytas XIX a. viduryje. Šiandienė jo būklė labai liūdna. Tai skatina dar kartą permąstyti Kėdainių apylinkių bajorijos ir jos paveldo tyrimo klausimus.

Pagrindinis išvažiuojamojo seminaro renginys vyko Česlovo Milošo kultūros centre Šeteniuose. Jo metu diskutuota apie Lietuvos dvarų kultūrinio paveldo tyrimų darbo grupė veiklos kryptis ir pobūdį, nustatyti prioritetai ir suplanuoti artimiausi darbai. Minėtasis kultūros centras taip pat mena bajoriškojo Lietuvos visuomenės sluoksnio gyvenimą ir pasakoja užmirštas istorija.