Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Pristatome mūsų komandos narę, atvykusią iš Vašingtono, – ispanų kalbos ir literatūros studentę Gabrielę Gedo, kuri pas mus stažuojasi pagal LISS programą: šios programos dėka į Lietuvą kiekvieną vasarą atvyksta būrys lietuvių kilmės studentų. Gabrielės Gedo vardą jau puikiai žinojome iš Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamos JAV lietuvių spaudos, kurioje mergina publikuoja savo darbus. Smagu pagaliau pamatyti skaitomų tekstų autorę!
„Eilėraščiai yra lyg ir maža būties pergalė prieš buitį, jie išsaugo laiką, išplėšia jį iš kasdienybės. O ir tos kasdienės valandos yra vienintelės, nepakartojamos“, – teigė poetė Judita Vaičiūnaitė (1937–2001), kuriai šiandien būtų sukakę 80 metų.
Vaičiūnaitė gimė Kaune, pshichiatrijos profesoriaus Viktoro Vaičiūno ir medicinos sesers Adelės Selenytės šeimoje. Su dvejais metais vyresne seserimi Dalia visą gyvenimą ją siejo dvasinis ryšys. „Tu – mano antrasis sparnas“ – rašė apie ją Judita. Humanistinės vertybės ir dukrų lavinimas buvo šeimos prioritetai, prie jų prisidėjo ir tėvo broliai kunigas, meno kolekcininkas ir mecenatas Juozas bei poetas, dramaturgas Petras Vaičiūnai, garsūs tarpukario Lietuvos kultūros žmonės, nuo 1945 m. mirus tėvui globoję dukras ir našlę. 1954–1959 m. Vaičiūnaitė studijavo lituanistiką Vilniaus universitete. Kurso draugai buvo poetas Tomas Venclova, Aušra Sluckaitė (poetė, Rašytojų sąjungos konsultantė, vėliau – režisieriaus Jono Jurašo žmona), artimi bičiuliai – vertėjas Virgilijus Čepaitis, poetas Marcelijus Martinaitis, J. Vaičiūnaitės knygas iliustravęs grafikas Rimtautas Gibavičius, poetas Sigitas Geda.
Gintarė Bernotienė. Daugiau >>
BARBORA RADVILAITĖ
Klausyti: http://bit.ly/2sOmK9o
Man meilė bus galia išlikti, kaip poetui eilės.
Aš čia gimiau.
Aš pavirtau čia Vilniaus renesansu.
Iš čia ir mano žavesys, per amžius neapleidęs…
Grįžau čia mirusi. Tamsus ir ankštas buvo karstas.
Už jo – kanopų ritmas tarsi laikrodžio tiksėjimas.
Už jo – Žygimanto alsavimas, duslus ir karštas.
Grįžau čia mirusi, į savo dangų įtikėjus.
Į šitą miestą ūkanoj – į prigesintą, drėgną
jo bokštų spindesį, į šiltą išganingą lietų
grįžau.
Ne karūnavimui išvežę, bet ištrėmę
vėl parvežė.
Ir prisikėliau, žemės prisilietus.
1971
Pirmadienio vakaras Nacionalinėje bibliotekoje bus poetiškas: susitiksime su poete Lidija Šimkute, kuriai šiemet sukako 75-eri, ir gausiu jos svečių būriu. Renginys vyks Muzikavimo erdvėje, nes susirinkusiuosius muzika pradžiugins Raminta Naujanytė-Bjelle. L. Šimkutės poeziją aptars profesorė Dalia Kuizinienė , o daktarė Imelda Vedrickaitė pristatys L. Šimkutės kuriamas mandalas. Mintimis apie poetę ir jos kūrybą pasidalins Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, profesorius Juozapas Algimantas Krikštopaitis ir kiti garbūs svečiai. Savo eilių paskaitys kunigas Justas Jasėnas ir, žinoma, pati Lidija Šimkutė.
Balandį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pratęsė renginių ciklą „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“, pakviesdama į paskaitą „Lietuviai kitapus Baltijos: Ignas Šeinius ir Švedijos Karališkojo archyvo slėpiniai“. Paskaitą perskaitė Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja prof. Sigutė Radzevičienė, knygos „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“ autorė.
Prof. S. Radzevičienės paskaitos GARSO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=pCbn_SF5beU
2002 metų rudenį Amy Tector, tuo metu dirbusi Kanados bibliotekos ir archyvo archyvare, kartu su kolege Anne Goddard turėjo nuspręsti, ką daryti su žymaus Kanados žurnalisto Wilfrido Egglestono privačiu archyvu. Pasilikti ar nepasilikti aukščiau minimą archyvą nebuvo paprasta, mat į šešias dėžes sutilpusį dokumentinį paveldą sudarė ne tik paties Egglestono, bet ir jo žmonos – Magdalenos Raškevičiūtės Eggleston (angl. Magdalena[1] Raskevich Eggleston) – dokumentai.
Gimusi 1907 metais lietuvių emigrantų šeimoje, angliakasių miestelyje Kanados vakaruose, Raškevičiūtė, kelių literatūros kūrinių autorė, iš kurių pats žinomiausias – 1955 metais pasirodęs romanas Mountain Shadows [Kalno šešėliai], 2002 metais buvo visiškai nežinoma ne tik paprastiems Kanados skaitytojams, bet ir kanadiečių literatūros tyrinėtojams. Jei iki tol Raškevičiūtės Eggleston pavardė kur nors ir sumirgėdavo, tai beveik visuomet tik kaip garsaus vyro, 16-kos knygų autoriaus, žurnalistikos mokyklos Ottawos Carletono universitete įkūrėjo, žmona.
Raškevičiūtė buvo mažai žinoma ir savo gyvenamuoju laikotarpiu. Nors ambicijų turėjo, ji netapo pripažinta Kanados rašytoja. Apie jos reikšmingiausią kūrinį – autobiografinį romaną Mountain Shadows – teigiamai atsiliepė vos vienas kitas recenzentas: laikraštyje Financial Post Raškevičiūtė pagirta už „paprastą, nepretenzingą pirmąjį romaną, kuris padaro kur kas didesnį įspūdį nei kad tikėtųsi skaitytojas ar numanė pati rašytoja“. Apie Kanados lietuvės pirmąjį romaną žinutės pasirodė ir Šiaurės Amerikos lietuvių spaudoje. Toliau skaityti „Magdalena Raškevičiūtė Eggleston: vyro šešėlyje ir Kanados literatūros kanono paraštėse”
Parengė Jolanta Matuzaitė
Visiems, besidomintiems Šveicarijos lietuvių veikla, pristatome naujausią, 30-ąjį, žurnalo „Šveicarijos lietuvių žinios“ numerį. Jame rasite daug džiugių naujienų: apie kelionę po Lietuvą pradėjusią kilnojamąją fotografijų parodą „Lietuvių Šveicarija“ (ji buvo eksponuojama ir pas mus, Nacionalinėje bibliotekoje), Berno universitete gegužės pradžioje vykusią ir lietuvių kalbos populiarinimo bangą sukėlusią tarptautinę mokslinę konferenciją „Revitalizing Baltic Linguistics in Bern“, smagią aktorės Nijolės Narmontaitės viešnagę Ciuricho lietuviškos knygos klube. Žurnale net keletas Šveicarijoje dirbančių Lietuvos ambasadorių straipsnių: Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Andrius Krivas rašo apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos koncertą Tautų rūmuose Ženevoje, ambasadorė Berne Valentina Zeitler – apie diskusiją Šveicarijos ambasadorių klube ir Šveicarijoje gyvenusių Lietuvos valstybės veikėjų atminimui skirtus renginius. Lietuviškųjų ženklų Šveicarijoje ieškančius tikrai sudomis Vilijos Handschin straipsnis „Lietuvos didikų pėdsakai Rapersvilio pilyje“ ir Arūno Vismanto rašinys „Thomas Mannas – vokietis, savo gyvenimu nutiesęs tiltą Lietuva – Šveicarija“.
Daugiau apie leidinį : http://lietuviai.ch/laikrastis-sveicarijos-lietuviu-zinios/