Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, vis dažniau atsigręžiame į Vasario 16-osios Respubliką. Laidos „IQ presingas“ kūrėjai atsispyrė nuo šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio minties, kad nesame pasiruošę pažvelgti į akis tos epochos žmogui. „To meto žmonės yra užkloti daugybe skraisčių. Neretai tas skraistes kuria jų atminties įamžintojai – kai kurie publicistai, istorikai“, – sako laidos pašnekovas, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėjas dr. Kęstutis Raškauskas.
Vasara – praktikų, stažuočių ir savanorystės laikas. Čia matote mūsų svečius iš Italijos: Jacopo Baiocchi, Alessia Proietti, Giordano Angelini. Šią savaitę jauni italai, besidarbuojantys Lietuvoje, mums padeda rinkti medžiagą apie italus, kurie Lietuvoje darbavosi tarpukariu. Rengiame parodą „Užsienio profesionalai – Lietuvai“: pristatysime 1918-1940 metais Lietuvos Respublikoje profesionaliai dirbusius užsieniečius, kurių darbai paliko ženklų pėdsaką šalies kultūros, meno, mokslo, ūkio, karybos srityse
Artėja didysis viso pasaulio bibliotekininkų renginys – IFLA konferencija, kuri rugpjūčio 19-25 d. vyks kaimyninėje Lenkijoje, Vroclave. Satelitinė konferencija rugpjūčio 16-17 d. vyks pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Pranešimą apie sakytinės istorijos metodą, taikytą projekte „Pokalbiai apie emigraciją“, joje skaitys mūsų kolegė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė .
Daugiau apie konferenciją ir pranešimą: http://library.ifla.org/1700/
„Dabar Kaune paplitusi tokia paskala, būk vienas Šančių gyventojas pramiegojęs 21 d. Atsibudęs jis pasakojęs buvęs aname pasaulyje, matęs pragarą, čysčių ir peklą. <…> Jis parsinešęs iš ten daug paslapčių, kurių niekam išduoti negalįs.“
Džiaugiamės mielos kolegės, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Dalios Cidzikaitės darbo vaisiais: populiarioji knyga „Manėm, kad greit grįšim“ pagaliau išėjo ir anglų kalba! Angliškas knygos, kurią Dalia parengė su bendraautorėmis Dalia Stakyte Anysiene Laima Petrauskaite VanderStoep, leidimas skirtas daug platesniam skaitytojų ratui – užsienio skaitytojams ir ypač pabėgėlių duonos ragavusių JAV lietuvių vaikams ir vaikaičiams, kurių nemaža dalis šiandien jau sunkiai ar visiškai nesupranta lietuviškai.
Gabrielė Gedo
,,Dvidešimt dviejų kalbų išmanymas parodo svarbą, tikrą šios puikios ir nepamirštamos moters svarbą“, – taip baigiasi Ispanijos laikraščio ,,El país“ pranešimas, kad birželį mirė išeivijos lietuvė Birutė Ciplijauskaitė.
Ciplijauskaitė, pasaulinio lygio ispanų literatūros specialistė, gimė Kaune 1929 m. Su mama ir seserimis pabėgo į Vokietiją per Antrąjį pasaulinį karą. (Jos tėvas jau buvo miręs prieš metus, kai jai tebuvo 13 ar 14 metų.) Vokietijoje Ciplijauskaitei teko dirbti ginklų fabrike iki pat karo pabaigos. Po karo mokėsi Tiubingeno lietuvių gimnazijoje, kurioje Alfonsas Nyka-Niliūnas buvo vienas iš jos mokytojų. Jis, kaip kiti Ciplijauskaitės mokytojai, pastebėjo, kokia gabi mokinė ji buvo, ypač kalbų srityje. Paskui studijavo Tiubingeno vertėjų aukštojoje mokykloje, kur išmoko prancūzų kalbą. 1949 m. Ciplijauskaitei teko su seserimi keliauti į Kanadą, kur ji dirbo tarnaite. Po vienerių metų, išmokusi anglų kalbą ir laimėjusi konkursą, tapo sekretore. Tuo metu ji taip pat tęsė savo studijas Monrealio universitete. Dar Lietuvoje Ciplijauskaitei labai gerai sekėsi muzika, tad svarstė, ar ją ir studijuoti, bet pagaliau nutarė tęsti kalbų studijas. Vėliau, keliaudama po Prancūziją, užsuko į Ispaniją paklausyti kelių paskaitų. Ten susižavėjo ispanų kalba, literatūra ir kultūra. Persikrausčiusi į JAV 1957 m., Ciplijauskaitė parašė ir apgynė ispanų literatūros disertaciją tuometinių poetų vienišumo tema Bryn Mawr College ir pradėjo dėstyti ispanų literatūrą Madisono universitete, kur ji tapo profesore (,,full professor“) ir pasiliko daugeliui metų. Po penkerių metų profesorės vietoje ji tapo pirmąja moterimi, kuriai buvo suteiktas universiteto prestižinis John Bascom įvertinimas. Skaitė paskaitas tiek kituose JAV universitetuose, tiek visame pasaulyje. Toliau skaityti „Birutė Ciplijauskaitė: aistra kalboms ir mokslininkės gyvenimas”