Be kategorijos – Puslapis 23

„Pasaulio lietuvių žinios“ pasakoja apie renginius Valstybingumo erdvėje

LRT Plius „Pasaulio lietuvių žinios“ pasakoja apie renginius Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Nuo sausio 7 d. čia eksponuojama „Lietuvių chartija“, dar žinoma kaip „Lietuvių charta“. 1949 m. birželio 14 d. Augsburge (Vokietija) Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) išleistas leidinys padėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pagrindus. Kišeninio dydžio leidinį, telpantį į palto kišenę, pasklaidė, jo reikšmę aptarė Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Sausio 9 d. Valstybingumo erdvėje visi norintieji galėjo susipažinti ir su iškilaus Katalikų Bažnyčios ir užsienio lietuvių veikėjo – vysk. Pauliaus Antano Baltakio OFM – darbais Bažnyčiai ir Tėvynei. Pristatyta dr. Artūro Grickevičiaus monografija „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013710266/pasaulio-lietuviu-zinios-2019-01-13#wowzaplaystart=120000&wowzaplayduration=1243000

Lituanistinė periodika atveriama tyrėjui, tvarkytojui ir kolekcininkui

Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1, Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai. K. 1–2. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2018.

1823 m. Tilžėje pasirodęs lietuvių periodikos pirmtakas „Nusidavimai Dievo karalystėje“ pradėjo mūsų periodinės spaudos istoriją. Poligrafiniu būdu iki 1940 m. visame pasaulyje (nuo Kinijos iki Urugvajaus) buvo išleisti net 1782 periodiniai leidiniai lietuvių kalba. Šį skaičių nacionalinės bibliografijos rengėjai pateikė po ilgus dešimtmečius trukusio bibliografinio tyrimo. Išleidus naują „Lietuvos bibliografijos“ tomą į mokslo apyvartą įvesta daug nežinomų senosios periodikos leidinių, atskleista gausybė pavardžių (redaktorių, leidėjų, spaustuvininkų ir kt.), paskelbtos leidinių saugojimo vietos. Svarbiausia: paklotas rimtas pagrindas tyrėjams pažinti periodiką kaip istorijos šaltinį, atminties institucijoms – suvokti saugomų leidinių vertę, kolekcininkams – perprasti kryptingų paieškų galimybes. Su lietuvių spaudos istorija supažindina dr. Tomas Petreikis studijoje „Profesionalioji lietuvių periodika: leidybos ir spaudos 1823–1940 m. raidos istorija“. Studijoje apibendrinami naujausi bibliografiniai duomenys, pateikiamas nuoseklus lietuvių periodikos profesionalizacijos portretas. Kiekvienas skaitytojas su šia knyga dirbs individualiai, bet jų dėmesiui yra parengtos asmenvardžių, chronologinė, kolektyvų, leidėjų, publikavimo vietų, spaustuvių ir nerastų leidinių rodyklės. Rodyklę papildo reikšmingiausių periodinių leidinių iliustracijos.

Leidinį platina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/isigykite

Amerikoje – patogiau, Lietuvoje – maloniau

Parengė Dalia Cidzikaitė

Vytauto A. Graičiūno laiško broliui į Ameriką pirmojo puslapio fragmentas

Nors pirmosios nepriklausomybės laikais Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė, buvo vadinama „mažuoju Paryžiumi“, kur pasirengimas vienam aukštuomenės vakarėliui kainuodavo apie 350 litų, Laisvės alėjoje ir senamiestyje netrūko siuvyklų, kurios siuvo drabužius pagal naujausias iš Paryžiaus atkeliaujančias madas, ir kurį turėjo aplankyti ir specialiame punkte atsižymėti visi tarptautinių Monte Carlo lenktynių dalyviai, jis anaiptol neprilygo tuometiniam Londonui ar Čikagai. Tai savo kailiu galėjo patirti tie lietuviai, kurie, šaliai tapus nepriklausoma, nusprendė apsigyventi Lietuvoje.

1926 m. birželio 30 d. angliškai parašytame laiške broliui Algirdui neseniai į Lietuvą su žmona, garsia aktore ir režisiere Une Babickaite-Baye atvykęs Vytautas Andrius Graičiūnas rašo, kad jis beveik baigia paskęsti persikraustymo rūpesčiuose. Pasak jo, jis apgailestauja ne todėl, kad nusprendė apsigyventi Lietuvoje, bet kad atvyko gyvenimui Lietuvoje visiškai nepasirengęs.

Toliau skaityti

„Ypatingasis pyragas“ iš Compendium medicum auctum (1767)*

Sudėtis

3 svarai kvietinių miltų

2 svarai smulkinto ir persijoto cukraus

1 svaras migdolų, sutrintų į masę

4 šaukštai cinamono

1,5 šaukšto imbiero

3 šaukštai muskato riešuto

10 kiaušinių trynių

Vyno tiek, kad tešlą pavyktų išminkyti

Gamyba

Suformuoti pyragą, apibarstyti cukrumi ir kepti.

Išbandyta recepto variacija

500 g miltų

300 g cukraus

150 g migdolų miltų

1,5 šaukšto cinamono

Šaukštelis imbiero

1 šaukštas muskato

3-4 kiaušinių tryniai

100-200 ml vyno

Kepimo milteliai (jeigu atrodo, kad be jų neiškils)

Toliau skaityti

„Metų knygos rinkimai“ : Gintaro Bleizgio „Xeranthemum“

nutįsę saulės spinduliai – sausra – rugpjūtis

ir mėlynžiedžiai xeranthemum annuum

gal netikri – tiesiog kažkas iš šlamančių sausukų

giminės – ir iš žmonių – nes aš su močiute

kaip tik renku tuos sausukus

Lapkričio 21 d. 17. 30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje poetus Gintarą Bleizgį ir Gretą Ambrazaitę kalbinsianti Lina Buividavičiūtė rašo: „Mano jau amžinatilsį močiutė rudenimis dainuodavo „Aš nuskinsiu žiedą puikų astros žiedą/Paskutinį žiedą drumzlino rudens“. <…> Mano prisiminimą ir Gintaro poeziją susieja trapumo ir amžinybės sąšaukos – per asmeninę istoriją ir archetipus. Tos močiutės, tos vasaros ir rudenys, tas amžiną atilsį, sunkio ir lengvumo dermė.“[1]

L. Buividavičiūtės nuomone, knyga yra itin nuoširdi: „manau, galėtų rastis žmonių, norėsiančių ją „apkaltinti“ naivumu ir pasikartojimais – temos, regis, tos, „nuskalbtosios“ – gyvenamieji buvimo kambariai ir mirties priengiai, nostalgiškieji retoriniai klausimai: „—kas tu esi?kas aš?iš kur?“ <…> Bet Bleizgio eilėraštis – intensyvus ir tirštas – savojo subjekto potyrių nuoširdumu užkariauja mano naiviąją elegiškąją širdies pusę. “[2]

„Gali būti, kad neturiu kito pasirinkimo, o tik būti atviras knygose. Kitaip turėčiau nustoti rašyti, bet, jeigu tai padaryčiau, greičiausiai būtų blogai man pačiam“, [3] – sako pats G. Bleizgys. Jis teigia nemėgstantis snobizmo: „Snobizmas, pamaiviškumas – psichologinis iškrypimas, daugybė žmonių juo serga. To pasekmė gali būti ne tik depresija, bet ir šizofrenija, paranoja.“[4]

Metų knygos 2018 : poezijos knygų penketukas

Toliau skaityti „„Metų knygos rinkimai“ : Gintaro Bleizgio „Xeranthemum“”

Po rudens medžiu

Dvi medžio šakos atsargiai, kaip rankos,
Prie šono miegančiam pastatė lyrą.
Ties juo bedugnėm lėkė Paukščių Takas,
Dundėjo didelis varinis skliautas,
O jis miegojo po rudens medžiu.

Jis ėjo plyštančiais sapnų kanalais,
Sapnavo tylą, virstančią į liepsną,
Sapnavo liepsną, šliaužiančią per lauką,
Geltoną, žiaurią, bailią, kaip kareivis.
Liepsna, pasiekus vandenį, pavirto
Žuvim ir žaisdama ištirpo jūroj.

Naktis prabilo debesio balsu,
Ir lyra kaip sirena uždainavo:
Ruduo ateina oru ir žeme,
Rubinų ir topazų sūkuriai
Užkloja tyliai miegantį, kuris
Laimingas guli, nugalėjęs Laiką.

Henrikas Radauskas. Žaibai ir vėjai: eilėraščiai. – Chicago: V. Saulius, 1965