Kategorija: Be kategorijos

Ką žinome apie lietuvį fiziką Raymond J. Krisst?

Krisciokaitis-geriausiaJAV fizikas dr. Raymond J. Krisst, Lietuvoje žinomas kaip Rimas Kriščiokaitis, nuo pat atvykimo su tėvais į JAV (1949 m.) gyvena Hartforde, Konektikuto (Connecticut) valstijoje. Mokslininkas vykdė fundamentinius ir taikomuosius tyrimus Mičigano (Michigan State University, East Lansing), Jeilio (Yale) ir Harvardo universitetuose, Argono nacionalinėje laboratorijoje (Argonne National Laboratory), Masačiusetso technologijos institute (Massachusetts Institute of Technology), Helmholtzo asociacijos mokslinių tyrimų centro DESY (Deutsches Elektronen-Synchrotron) laboratorijose Vokietijoje ir kt. Ši daugiaplanė dr. Rimo Kriščiokaičio veikla gali pasitarnauti mokslo ir verslo plėtrai Lietuvoje.

Daugiau apie mokslininką bei jo tyrinėjimus skaitytkite >> http://mokslolietuva.lt/2015/07/esu-veiklos-zmogus/

Vasario 16-osios gimnazijai 65-eri

jpg487II pasaulinio karo pabaigoje daugiau kaip 65 000 lietuvių pasitraukia į Vakarų Vokietiją. Čia pradedama vystyti kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos mokyklos. 1948-aisiais Vokietijoje veikia 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos, tačiau jų skaičius palaipsniui pradėjo mažėti. Iki šių dienų neišliko nei latvių, nei lenkų, nei vengrų mokyklos. Išliko Vasario 16-osios gimnazija.

1950 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba Diepholzo kareivinėse įsteigia gimnaziją su bendrabučiu. 1951 m. gimnazijai Lietuvos nepriklausomybės šventės metu suteikiamas laisvės – Vasario 16-osios – vardas. Iškilmėse dalyvavo garbės svečias Vilhelmas Storostas-Vydūnas. 1954 m. Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva gimnazija perkeliama į Hüttenfeldą, kuriame VLB įsigijo 5 ha sklypą su Rennhofo pilimi. Didelės pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija remontuojama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatomas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai. 1999 m. Gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripa­žintos gimnazijos statusas.jpg488

Šiandien gimnazija yra dvikalbė mokykla, kurioje dirbama pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, ji papildyta lituanistinio ugdymo programa: lietuvių kalba ir literatūra, Lietuvos istorija, lietuviškai mokomasi religijos, geografijos, veikia tautinių šokių kolektyvas, vokiečių vaikai lanko lietuvių kalbos būrelį. Gimnazijoje mokosi 187 mokiniai, dirba 30 mokytojų, 10 administracinių-ūkinių darbuotojų, mokoma penkių kalbų: lietuvių, vokiečių, anglų, rusų, prancūzų, veikia 23 neformaliojo ugdymo būreliai.

Paruošta pagal: VLB informacijos 2015, nr. 2, p.4-5

Nuotraukos iš Gimazijos/VLB archyvo

Vienas Mariaus Katiliškio eilėraštis

Ar žinojote, kad rašytojas Marius Katiliškis rašė ne tik prozą, bet ir poeziją? 2004 m. Šiaulių leidykla Saulės delta  išleido M. Katiliškio ankstyvosios poezijos rinkinį Mano žodžiai. Knyga saugoma M. Mažvydo bibliotekos Bendruosiuose fonduose. Rašytojas gimė 1914 m. rugsėjo 15 d. Sukakties proga dalijamės eilėraščiu, paskelbtu žurnale Metmenys, 1965, Nr.10, p. 3.

Marius Katiliškis

Akmenys

untitled

Skaityti daugiau >> http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=205653&biRecordId=37208

 

Žemaitė Amerikoje

jpg463Šiemet suėjo 170 metų nuo rašytojos Julijos Žemaitės gimimo. Šia proga supažindiname su literatūros tyrinėtojos Dalios Noreikaitės-Kučėnas knyga „Žemaitė Amerikoje“. Ši knyga parašyta remiantis Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje autorės apgintos daktaro disertacijos pagrindu.

Seniai nebeveikiančioje „Naujienų“ redakcijoje, Čikagoje, dar 1990 m. tebestovėjo apdaužtas, dulkių apneštas stalas, prie kurio Žemaitė dirbo ir rašė. Nupustę metų dulkes ir pravėrę stalčius, galėtume pažvelgti, koks juose palikimas.

Knygą sudaro penki skyriai, kuriuose nagrinėjama Žemaitės įvairiapusė veikla, kūryba, rašytojos sąmoningumo poslinkiai, kurie vargu ar būtų išryškėję, jei ji nebūtų atvykusi į Ameriką. Monografijos autorė D. Noreikaitė-Kučėnas siūlo į Žemaitę pažvegti naujai ir atveria skaitytojui mažai žinomą jos gyvenimo Amerikoje  laikotarpį. Knyga saugoma Lituanikos skyriaus fonduose.

Krepšinis ir lenciūgėlis

dievo paukstelis 1947 nr.2Lietuvos krepšinio istorija prasideda nuo 1920 m. Maždaug iki ketvirt. dešimtmečio jis nebuvo itin populiarus. Vėliau, iš JAV atvykę Lietuvos išeiviai smarkiai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie žaidimą. Iki 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tačiau tai nesutrukdė Rygoje lietuviams tapti Europos čempionais. 1939 m. Kaune lietuviai apgynė titulą. Po II pasaulinio karo Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga, tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti TSRS rinktinei. Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992 metais. Grįžo iš tiesų įspūdingai – Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai.

2015 m. Europos krepšinio čempionatas yra 39-tas Europos krepšinio čempionatas, kuris 2015 m. rugsėjo 5–20 d. vyks keturiose šalyse Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Čempionatas turėjo būti surengtas Ukrainoje, tačiau dėl šalyje kilusių neramumų, krepšinio renginys buvo perkeltas kitiems rengėjams. Pirmą kartą istorijoje čempionatas bus rengiamas keturiose šalyse. Artėjant Europos krepšinio čempionatui kviečiame pasklaidyti išeiviškąją spaudą, kurioje galima rasti įvairių krepšinio ir gyvenimo emigracijoje aktualijų.

Žr.Epaveldas—>http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202564&biRecordId=36513 

Lietuvos ir Australijos teatro aktorė

jpg435Ksana Dauguvietytė-Šniukštienė – Lietuvos teatro aktorė, Australijos lietuvių teatro aktorė ir režisierė. Aktorė gimė 1912 m. rugpjūčio 19 d. Sankt Peterburge. Toliau skaityti „Lietuvos ir Australijos teatro aktorė”