Lituanistikos skyriaus vadovas dalyvavo Hélène de Penanros habilitacinio darbo gynime Paryžiuje

Šią savaitę Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas vieši Paryžiuje. Pirmadienį Nacionaliniame rytų kalbų ir kultūrų institute dalyvavo šio instituto Lietuvių kalbos sekcijos vadovės docentės Hélène de Penanros habilitacinio darbo „Mikrolingvistika: tarp teorijos ir praktikos“ gynime. Šiame darbe daug vietos skirta lietuvių kalbos lingvistinei analizei. Pasak Dainiaus, buvo įdomu ir smagu, nes lietuvių kalbai buvo skirtas ypatingas akademikų dėmesys, ir ji, be abejonės, susilauks dar daugiau tyrinėtojų dėmesio ateityje.

Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus gruodžio mėnesį organizuojami renginiai

Iki gruodžio 31 d. (bibliotekos darbo valandomis)

Valstybingumo erdvė, II a.

Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“

Netrukus minėsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įkūrimo 100-ąsias metines.

Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919 metais: po tam tikro pasirengimo 1919 m. gruodžio 20 d. buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena.

Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“ skirta bibliotekos vedėjams ir direktoriams. Ekspozicijoje pateikti autentiški dokumentai iš Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Periodikos ir Bendrųjų fondų, iš bibliotekoje saugomų knygų kolekcijų, bylos iš bibliotekos archyvo, renginių nuotraukos, surinktos ir išsaugotos buvusių ir esamų bibliotekos darbuotojų. Filmuotą medžiagą – pokalbius su bibliotekos direktoriais Vytautu Gudaičiu ir prof. dr. Renaldu Gudausku – parengė Vilija Baublytė.


Gruodžio 3 d. 17.30 val.

Valstybingumo erdvė, II a.

Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Šiais metais lietuvių literatūros lauke pasirodė daugybė naujų knygų. Skaitytojai gali rinktis iš iki šiol neregėtos autorių, žanrų, stilių ir literatūros krypčių įvairovės. Nepaisant gausos, kasmet išryškėja vis kitokios skaitytojų pasirinkimų tendencijos, lemiamos teksto meistriškumo, temos aktualumo, siužeto paveikumo ir daugybės kitų tiek individualiomis nuomonėmis, tiek literatūros kritikos terminais pagrįstų vertinimų. Diskusijoje apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir rašytojus bus svarstoma, koks literatūros pulsas buvo 2019 metais, kokias knygas skaitė profesionalūs skaitytojai ir mėgėjai, kurios knygos pateko ar nepateko į „Metų knygos rinkimus“.

Diskusijos dalyviai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Diskusijos moderatorė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.


Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus gruodžio mėnesį organizuojami renginiai“

Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Įgavus pagreitį „Metų knygos rinkimams“ ir vis netylant pokalbiams ir svarstymams, kurios knygos verčiausios aukščiausių skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinimų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Toliau skaityti „Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?““

Giedrės Kazlauskaitės „Gintaro kambarys“

Atrinko Deimantė Žukauskienė

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018

Gintaro kambarys

Uždraustas įeiti kambarys –

tėvo vardas Gintaras.

Suvenyrų parduotuvės senamiestyje,

prigrūstos šachmatų, karolių, koljė –

defragmentuotas to vienintelio, paslaptingai

dingusiojo interjeras.

Jį jau tuoj tuoj atras – tikina aptikę slaptavietę,

vis praneša per žinias, kad beveik ir surado.

Antikvarinių pypkių kolekcija, gintariniai

kiaušiniai, didžiulio paveikslo rėmai;

gintaru inkrustuotas „Mein Kampf“ viršelis,

senoviniai laikrodžiai, dramblių figūrėlės, rožančiai;

fosilijos, plunksnos, pro lupą matomos

vabalų kojos, įstingusios magiškai

geltoname minerale.

Vaikštau po krautuvėles kaip po gintaro kambarius,

ir nė viename jų nerandu savo tėvo.

<…>

(p. 9)


Toliau skaityti „Giedrės Kazlauskaitės „Gintaro kambarys““