Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
2014 m. sukako 70 metų nuo didžiojo traukimosi iš Lietuvos į Vakarus pradžios. Daugelis išeivių laikinai apsistodavo vadinamosiose DP (angl. Displaced Persons), perkeltųjų asmenų, stovyklose Vokietijoje. Čia virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo leidžiami laikraščiai ir knygos, veikė mokyklos ir Pabaltijo universitetas.
Lietuviško maisto gaminimas ir papročių laikymasis svarbus daugeliui emigrantų. Aguonpienis, mielinės Kalėdų bandelės, šventinė mišrainė, Kūčių vakaro burtai susėdus prie stalo keliauja kartu su lietuviais į svečias šalis. Įsileisti ir kitos kultūros patiekalus dažnai priverčia svečioje šalyje gimę ir užaugę vaikai, tačiau pamatinės šeimos tradicijos išlieka.
Šiandien gimusių ir augusių emigracijoje identiteto klausimas yra pasikeitęs, o tapatinimasis su savo šaknimis yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tačiau ryšys su savo gimtine, šaknimis palaikomas kitais įvairiais būdais: per tikėjimą, šokį, dainą, maistą.
Emigrantinėje spaudoje galima rasti įdomių kalėdinių patiekalų receptų. Siūlome ne tik perskaityti, bet ir pasigaminti!
1933 m. lapkričio 29 d. Krikliniuose gimęs filosofas Algis Mickūnas nepasižymi filosofams priskiriama rimtimi: pašnekovų prašo kreiptis „Dėde Algi“, mokinius vadina sūnumis ir dukterimis, mėgsta pasakoti, kad yra paprastas „mužikėlis“… Per kasmetinius Santaros-Šviesos suvažiavimus bičiuliai A. Mickūną nesikuklina pavadinti klounu. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad nevertina kaip akademiko!
Dažniausiai sukakties proga parengiame asmenybės pristatymą, tačiau bendravimą itin vertinančiam dėdei Algiui padarysime išimtį. Siūlome pažiūrėti Ryčio Zemkausko „Pasivaikščiojimą“.
Algirdas Martynas Budreckis gimė 1937 metais lapkričio 13 dieną Nevarke, Niujorko valstijoje. Budreckis – žymus JAV lietuvių istorikas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras. Mokslininkas 1963 m. baigė Rutgerso universitetą, kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1966 m. dirbo Pavergtųjų tautų seimo sekretoriate, žurnalo „Naujoji viltis“ vyr. redaktoriumi, Amerikos lietuvių tarybos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (Rytų Lietuvos rezistencinio sąjūdžio atstovu). 1967–1970 m. JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys. Išeivijos mokslininkas taip pat dirbo Laisvosios Europos radijuje, išvertė knygų apie lietuvių organizacijas Amerikoje, lietuves moteris.
Keletas mokslininko darbų, kurie yra aktualūs ir skaitomi ir šiandien:
Lietuvių sukilimas 1941 (angl. The Lithuanian National Revolt of 1941), 1968 m.
Lietuvos sovietinė okupacija ir aneksija (The Soviet Occupation and Annexation of Lithuania), 1968 m.
Lietuviai Amerikoje 1651-1975 (The Lithuanians in America 1651-1795), 1976 m.
Algirdas – senovės Lietuvos valstybininkas, jo veikla ir laikai, 1981 m.
Vilniečių veikla išeivijoje, 1995 m.
Susivienijimas Lietuvių Amerikoje: 90 metų istorija, l976 m.
Rytų Lietuva (redaktorius ir vienas iš autorių), 1980 m.
Kviečiame užsukti į Lituanikos skaityklą!
Jurgis Mačiūnas (angl. George Maciunas, 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune – 1978 m. gegužės 9 d. Bostone, JAV) – lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų.
Šio judėjimo nariai atmetė tradicines aukštojo meno sistemas ir kūrė stebinantį antimeną, kuris apėmė viską – nuo fotografijos ir gatvės meno iki poezijos ir dramos. Amžininkai Jurgį Mačiūną prisimena kaip klouną ir humoristą, bet kartu ir kaip tikrą meno revoliucionierių. Kartu su Tristanu Tzara, André Bretonu, Marceliu Duchamp’u ir Johnu Cage’u Mačiūnas įsitvirtino kaip viena iš pripažintų varomųjų jėgų, kuri sukėlė šiuolaikinio meno perversmą.
Lituanikos skyriaus fonduose saugoma kolektyvinė studija „Mr. Fluxus“ (A(LK)6/009). Ši knyga – pirmoji šios iškilios XX amžiaus meno pasaulio asmenybės biografija, atskleidžianti netradicinį, prieštaringą ir stebinantį genijų.