Kategorija: Datos

Lapkričio 2 d. – Vėlinės

velinesEILĖRAŠTIS APIE ATMINTĮ

Tu lauki pasitraukusių? Giliai
Jie pasitraukė. Juos paliko sienos,
Pieštukai, laikrodžiai, paveikslai, sielos,
Lietus ir sniegas, atpildas ir smėlis,
Nemirtingumas ir pušų spygliai.

Nebežinia, kuris iš jų teisus,
Ir kai rašai išsiskyrimų sumą,
Nebetenki betikslio vientisumo
Ir pats skiries į priešingus balsus.

Belieka ratas, brėžiamas peiliu,
Žymė stikle ir dulkės ant lentynų –
Tiek netiesos, tiek laisvės ir eilių
Ir taip nedaugel tikrojo likimo.

Belieka du balsai. Jie palytės
Šio miesto šiltą ir nejaukų tūrį.
Jiems buvo duotas lašas atminties.
Tu. ją turi. Ir niekas jos neturi,

O blaškosi, sparnuota ir akla,
Tarsi kregždė, kurios negeidžia lizdas,
Ir ko bevertas tavo klasicizmas,
Linksma ir iškilminga mokykla?

Taip valanda, nuo mūsų atskirta
Ji pasmerkta, nukrinta kaip skara
Ant kambarių, koridorių ir laiptų,
Ir ant spragos, kuri vis tiek yra
Tarp būtojo ir būsimojo laiko.

Venclova, Tomas. Kalbos ženklas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.

Stasys Barzdukas: „Pasaulio lietuvis“ savo uždavinius atliko

Stasys Barzdukas (1906 m. balandžio 23 d. – 1981 m. rugsėjo 13 d.) – pedagogas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, lituanistas. 1929 m. baigė Lietuvos universitetą ir kurį laiką mokytojavo Lietuvoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945-1949 m. dėstė lietuvių gimnazijoje Eichštete. 1949 m. persikėlė į JAV ir ten mokytojavo Klivlando lituanistinėje mokykloje. 1955-1961 m. buvo JAV lietuvių bendruomenės centro valdybos, o 1961-1964 m. – tarybos pirmininkas. 1963 m. įsteigė žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir jį redagavo iki 1975 m. 1963-1969 m. buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos vykdomasis vicepirmininkas, 1969-1973 m. – pirmininkas, o nuo 1973 m. – garbės pirmininkas. S. Barzdukas buvo aktyvus Ateitininkų federacijos narys, vėliau – pirmininkas, taip pat Lietuvių kalbos draugijos veikėjas.

<…> „Pasaulio lietuvis“ savo uždavinius atliko, nes subūrė pasaulyje pasklidusius lietuvius į vieną lietuvišką šeimą, kuriai rūpėjo lietuvybės išlaikymas ir Lietuvos laisvinimo darbas. (Pasaulio lietuvis, 1981, Nr. 6, p. 52)

„Pasaulio lietuvį“ galite skaityti Epavelde. Kviečiame! 

Apie misionierių Aleksandrą F. Bendoraitį

bendoraitisKun. F. Bendoraitis gimė 1919 m. rugsėjo 9 d. Betygaloje, mokėsi medicinos, vėliau studijavo kunigų seminarijoje Prancūzijoje. 1962 m. vyksta misionieriauti į Brazilijos džiunglių pakraštį. Talkinamas ses. Ksaveros Šakėnaitės bei remėjų, per keliolika metų įkūrė „Gerojo Ganytojo” ligoninę (Vakarų Amazonėje). Vėliau panašią bažnyčią pastatė ir Bolivijoje, kur gyveno ir čia kovojo su alkoholizmu ir narkotikų prekyba. Vos atvykęs suvokė didžiulių, retai apgyventų plotų reikmes ir įsteigė vyskupijos radijo stotį bei tinklą, per kurį religinės ir bendrai švietimo programos pasiekė tolimiausias vietoves. Per tuos metus pastatydino tris ligonines – laivus, kuriais lankydavo indėnų kaimus. Jo didžiausia svajonė buvo Guaporės upės saloje įsteigti raupsuotiems kaimą. Kun. dr. F. Bendoraitį visi vietiniai vadino Padre medico. Lietuvis misionierius rūpinosi ir čiabuviais indėnais, šelpdavo vargšus. Kun. F. Bendoraitis – geras fotografas, surinkęs unikalių nuotraukų iš indėnų gyvenimo. Už nuopelnus šaliai kunigas misionierius tapo Bolivijos upių laivyno garbės admirolu. Knygoje „Lietuvių misijos Amazonėje” aprašomi ir kitų ten gyvenusių žurnalistų bei gydytojų įspūdžiai. Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis mirė lapkričio 22 d. Guayaramerine, Bolivijoje. Kunigas misionierius palaidotas savo statybos ligoninės kiemelyje netoli Guaporės upės, skiriančios Boliviją nuo Brazilijos.

Išeivijos laikraštyje „Draugas” spausdinama R. John Rapšio atsiminimai apie Bendoraitį, kunigą ir daktarą, Amazonėj prieš 41 metus aplankius aplankius. Malonaus skaitymo!

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje – Juodojo kaspino diena

C1B0002760569Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje – Juodojo kaspino diena. Šią dieną prisimenami lemtingi 1939-ųjų metų įvykiai, kai Maskvoje buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, pagal kurį Baltijos šalys prarado savo nepriklausomybę. Tačiau ši diena reiškia ir susitelkimą, ryžtą bei kovą. 1989 m. šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarydami gyvą grandinę, susikibo rankomis, siekdami pademonstruoti savo vieningumą. Ši gyvoji grandinė – Baltijos kelias – nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino (apie 600 km.).

Kviečiame aktyviai dalyvauti šios dienos renginiuose („Ar pameni save „Baltijos kelyje“?“).

Minint Baltijos kelio 25-ąsias metines, Nacionalinėje bibliotekoje eksponuojama kilnojamoji paroda „Baltijos kelias – kelias į Nepriklausomybę“, kuri buvo parengta Baltijos kelio 20-mečiui >>>. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Nesenstanti ,,Amerika pirtyje”

amerika pirt1899 m. rugpjūčio 20 d. spektaklis „Amerika pirtyje“ viešai suvaidintas Palangoje, grafo Tiškevičiaus daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto. Spektaklį režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Povilas Višinskis kartu buvo ir pagrindinio vaidmens – Bekampio atlikėjas. Vaidino ir kiti tuo metu Palangoje viešėję lietuvių inteligentai: Augustinas Janulaitis, Vladas Mongirdas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Šlapelienė-Piaseckaitė.

Pjesė sulaukė didelio dėmesio ir turėjo reikšmės ne tik lietuviškojo teatro kūrimosi istorijoje, tačiau ir tautos identiteto formavimuisi. Komedijoje įžvelgta caro režimo kritika, to meto politinės situacijos pajuoka.

„Amerika pirtyje“ sukėlė lietuvių ir kitakalbių susidomėjimą ne tiek menine, kiek politine prasme. Spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija.

Šiandien pjesė yra aktuali ir statoma ne tik Kauno, Rokiškio dramos teatruose, tačiau ir išeivijoje. Apie tai galima paskaityti išeivijos laikraštyje „Draugas“ >>>

Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas

Idėja surengti Pasaulio lietuvių kongresą kilo Draugijai užsienio lietuviams remti, kurios pirmininkas buvo Rapolas Skipitis.

Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas prasidėjo rugpjūčio 11-ąją, sekmadienį Kaune. Miestas buvo papuoštas tautinėmis vėliavomis, o miestiečiai sveikino atvykusius lietuvius. Išklilmės prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo iš Čikagos atvykęs prelatas Mykolas Krušas. Vėliau Valstybės teatre vyko Kongreso atidarymas, kuriame kalbą sakė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Atidaryme dalyvavo daug visuomenės veikėjų, politikų (Lietuvos prezidentai: Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius).

Pasibaigus Kongreso atidarymui Valstybės teatre, jo dalyviai žygiavo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kur sveikinimo žodį tarė tuometinis ministras pirmininkas Juozas Tūbelis bei „Draugo“ redaktorius L. Šimutis. Iškilmės Karo muziejaus sodelyje buvo baigtos sugiedojus Valstybės himną.

Iš viso Kongrese dalyvavo 105 įvairių šalių atstovai, kurie atvyko iš JAV, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Prancūzijos, Kanados ir kt. Pirmajame Pasaulio lietuvių kongrese svarstyti bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir užsienio lietuvių klausimai. Kongreso metu buvo nutarta įkurti Pasaulio lietuvių sąjungą, kuri turėjo plėtoti kultūrinius ir ekonominius pasaulio lietuvių ryšius. Daugiau apie Kongresą galima paskaityti E pavelde >>>