Adolfas Vaičaitis – saulėtosios Australijos dailininkas

Adolfas Vaičaitis 1998 m.
Adolfas Vaičaitis 1998 m.

Gerokai daugiau nei prieš pusę amžiaus, atsisveikinęs su tėvyne, į Vakarus pasitraukė dailininkas Adolfas Vaičaitis. Dailininkas buvo baigęs Kauno meno mokyklą, dirbęs Valstybinės knygų leidyklos meniniu redaktoriumi, dalyvavęs lietuvių dailės parodose, iliustravęs dr. J. Balio „Lietuviškas pasakas“, L. Dovydėno „Lapino vestuves“, tremtyje –­ literatūros almanachą „Tremties metai“, J. Aisčio „Pilnatį“, J. Kaupo „Daktarą Kripštuką pragare“ ir kitus leidinius.

A. Vaičaitis yra sukūręs daug tapybos, akvarelės darbų, netradiciškų ekslibrių. Dalyvavo parodose Vokietijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Skaitė paskaitas lietuvių bendruomenei, yra buvęs lietuvių Kultūros fondo Australijos valdybos pirmininku. Nuo 1949 m. A. Vaičaitis gyveno Australijoje, tačiau pastaruosius 15 metų vasaras praleisdavo Lietuvoje.

Vaicaitis_1-1

2011 m. jis Šiaulių universitetui padovanojo 1160 egzempliorių knygų kolekciją. Didžiąją dovanotos siuntos dalį sudaro XX a. meno albumai. Bibliotekos lankytojai gali pavartyti įspūdingus leidinius su P. Picasso, J. Miro, M. Chagallo, H. Matisso, A. Warholo ir kitų autorių kūrinių reprodukcijomis. Kolekcijoje daug grafikos albumų, leidinių, skirtų senajam Kinijos, Japonijos, Indijos, Amerikos indėnų, Etruskų menui. Unikali dovanos dalis – A. Vaičaičio iliustruotų J. Aisčio, J. Kaupo, V. Kazoko knygų maketai su originaliais piešiniais ir grafikos atspaudais.

Lituanikos skyriuje galima rasti dailininko iliustruotų knygų, parodos katalogų ir albumų. Vos dviejų mėnesių pritrūko A. Vaičaičiui iki 100 metų jubiliejaus. Dailininkas mirė šių metų kovo 29 dieną Melburne.

Paruošta pagal >> http://www.radikaliai.lt/radikaliai/2571-australijoje-mire-zymus-dailininkas-adolfas-vaicaitis-19152015

Žibuntas Mikšys: „Tėvynė ten, kur laisvė“

zibuntasŽibuntas Mikšys gimė 1923 metais gruodžio 12 dieną Kaune. Dailės mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, studijavo Vokietijoje meno akademijose, kurį laiką gyveno JAV. 1962 m. įsikūrė ir iki mirties gyveno Paryžiuje. 1979-1988 m. dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją Rytų kalbų ir civilizacijų institute. Buvo Prancūzijos lietuvių bendruomenės tarybos ir valdybos pirmininkas. Nuo 1965 m. aktyviai dalyvavo parodose užsienyje, o nuo 1974-ųjų – Lietuvoje. Dailininkas raižė ofortus, kūrė litografijas, koliažus, rašė dienoraščius, susirašinėjo su daugybe Lietuvos žmonių, siuntė knygas VU bibliotekos grafikos kabinetui.  Toliau skaityti „Žibuntas Mikšys: „Tėvynė ten, kur laisvė““

Rugsėjo 15 d. gimė išeivijos dailininkas Pranas Domšaitis

Domsaitis_Pranas_dail_19609Tapytojas ekspresionistas gimė ir užaugo Karaliaučiaus apskr. (dabartinėje Kaliningrado srityje) ūkininko šeimoje. Rimtas meno studijas pradėjo gana vėlai, jau 25 metų, iš pradžių Karaliaučiaus karališkoje meno akademijoje, vėliau privačioje studijoje Berlyne. Tikro pripažinimo susilaukė 1919-1932 metais. Laimėjo keletą premijų, jo darbų įsigijo Berlyno Valstybinis meno muziejus, Meno akademija, Štetino, Liubeko, Hamburgo privačios galerijos. Apie P. Domšaitį rašė reprezentaciniai dailės žurnalai, pristatydami kaip veržlų modernistą, dailininką, gebantį išreikšti žmonių, daiktų ir vaizdų paslaptingumą. P. Domšaičio kūrybai būdingas paprastas, bet kartu monumentalus dekoratyvumas, todėl jis lyginamas su Barlachu ir Chagallu. Tapė temines, biblines ir peizažines kompozicijas, liejo akvareles, tapė pastele, siuvinėjo. Kūrybą įtakojo Pietų Afrikos kraštovaizdis (nuo 1949m. gyveno Pietų Afrikos Respublikoje), vadinamasis primityvusis bei religinis menas.

Kūriniuose dažnai matomi žmonės kasdienybėje: piemenys, ganantys bandas, moterys, kasančios bulves, žvejai. Kai kuriuose paveiksluose vaizduojamos Kuršių kopos ir Žemaitijos vaizdai.

P. Domšaitis niekada nenustojo domėtis gimtuoju pajūrio kraštu. 1914–1918 metais jis atvažiuodavo į Nidą, kur vasaromis rinkdavosi ekspresionistų dailininkų kolonijos dalyviai.

Talentingo išeivijos menininko darbus galima pamatyti nuolatinėje kūrinių ekspozicijoje dailininko vardo galerijoje Klaipėdoje, arba apsilankyti virtualioje parodoje:

Išsamiau apie P. Domšaičio biografiją ir kūrybą >>>

Irmina Abramovienė

Dailininkas Kęstutis Zapkus. Tarp abstrakcijos ir politikos

Kęstutis Zapkus. Pirmyn – atgal su nukrypimais, 2013. Aliejus, akrilas, drobė.
Kęstutis Zapkus. Pirmyn – atgal su nukrypimais, 2013. Aliejus, akrilas, drobė.

Karo vaikas visą gyvenimą gyvena su ta patirtimi. <…> Todėl negali būti, kad mano kūrybos pagrindas būtų vandens lelijų grožis. Aš net ir šalia tų lelijų matau žmonių kraują.

Iki birželio 1 d. Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama JAV lietuvio Kęstučio Zapkaus tapybos retrospektyva. Šalia veikia K. Zapkaus mokinių Aido Bareikio, Patricijos Jurkšaitytės ir Žilvino Kempino paroda „Šviesos“.
K. Zapkus gimė 1938 m. Lietuvoje. Baigiantis karui su motina pasitraukė į Vakarus. Išsilavinimą įgijo Čikagos meno institute ir Sirakjuso universitete Niujorke. Tobulinosi Europoje. Dėstė prestižiniame Prinstono universitete (JAV) ir kitose aukštojo mokslo įstaigose. 1992 m. – Lietuvoje, Vilniaus dailės akademijoje, kur studentus skatino išsilaisvinti nuo sovietinio dailės matymo. Dabar gyvena ir kuria Niujorke.
Dailininko kūryba artima Niujorko tapybos mokyklai. K. Zapkaus darbuose balansuojama tarp abstrakcijos ir socialinių bei politinių temų.
Menininkas yra partizano Aleksandro Zapkaus sūnus. 2012 m. išėjo Stanislovo Abromavičiaus knyga „Du Aleksandro Zapkaus gyvenimai“ (Kaunas : Morkūnas ir Ko).

K. Zapkaus kūriniai Lietuvos išeivijos dailės fondo puslapyje:
http://www.iseivijosdaile.lt/lt/iseivijosdaile/apie-mus/veiklos-programa/