Chemikas, kuris rašo apie literatūrą

 Lituanikos skaitykla  A(LK)21/011

Lituanikos skaitykla A(LK)21/011

Kaip galėtume pristatyti išeivijos profesorių Kęstutį Keblį? Tai chemikas, išgarsėjęs kaip literatūros kritikas, žurnalo „Ateitis“ bendradarbis, Lituanistikos instituto Čikagoje literatūros skyriaus vedėjas, ateitininkas ir skautas. Profesorius griauna stereotipą, jog „tiksliukas“ negali būti gabus literatūrai ir atvirkščiai. Kęstutis Keblys – netradicinis lietuvių literatūros kritikas. Literatūros analizės neparemtos mokslinėmis teorijomis, metodologijomis, tačiau visada objektyvios, įdomios, gyvos. „Kritiškas ir atviras kritikai. Nemeilikaujantis, bet malonus. Pripratęs prie amerikietiško gyvenimo būdo, bet kasmet keletui mėnesių sugrįžtantis į Lietuvą“, – taip rašoma apie išeivijos mokslininką.

2011 m. Lietuvių išeivijos institutas išleido Kęstučio Keblio literatūros kritikos straipsnių rinktinę, kurią galima rasti ir Lituanikos skaitykloje.

„Knygoje „Smulki kritikos rasa“ skelbiami išeivijos literatūros kritiko Kęstučio Keblio tekstai, rašyti per daugiau nei penkiasdešimt metų, išbarstyti išeivijos ir Lietuvos periodikoje. Tai įvairaus žanro tekstai – akademinės studijos, recenzijos, proginiai straipsniai, juose dominuoja išeivijos literatūros tematika ir problematika. K. Keblio literatūros kritika išsiskiria vertinimų taiklumu, objektyvumu, šmaikštumu, literatūrinių kontekstų paralelėmis“.

Kviečiame skaityti!

Ona Šimaitė – legendinė žydų gelbėtoja

onaOna Šimaitė gimė 1894 m. sausio 6 dieną Akmenėje. O. Šimaitė – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba gelbėjo žydus II pasaulinio karo metu.

O. Šimaitė patekdavo į Vilniaus getą tvirtindama, kad turi atsiimti knygas iš žydų studentų. Ji įnešdavo maisto ir būtiniausių daiktų, o išnešdavo vertingus dokumentus. 1944 m. žydų gelbėtoja buvo suimta nacių ir nugabenta į Dachau koncentracijos stovyklą, o iš ten perkelta į stovyklą, esančią pietų Prancūzijoje. Po išlaisvinimo liko gyventi Prancūzijoje. Jai suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas.  Toliau skaityti „Ona Šimaitė – legendinė žydų gelbėtoja”

DP Naujieji Metai…

2014 m. sukako 70 metų nuo didžiojo traukimosi iš Lietuvos į Vakarus pradžios. Daugelis išeivių laikinai apsistodavo vadinamosiose DP (angl. Displaced Persons), perkeltųjų asmenų, stovyklose Vokietijoje. Čia virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo leidžiami laikraščiai ir knygos, veikė mokyklos ir Pabaltijo universitetas. 

„Tėviškės garsas“, 1947 m. sausio 2 d.
„Tėviškės garsas“, 1947 m. sausio 2 d.

Toliau skaityti „DP Naujieji Metai…”

Kalėdų valgiai emigracijoje

Lietuviško maisto gaminimas ir papročių laikymasis svarbus daugeliui emigrantų. Aguonpienis, mielinės Kalėdų bandelės, šventinė mišrainė, Kūčių vakaro burtai susėdus prie stalo keliauja kartu su lietuviais į svečias šalis. Įsileisti ir kitos kultūros patiekalus dažnai priverčia svečioje šalyje gimę ir užaugę vaikai, tačiau pamatinės šeimos tradicijos išlieka. 

Šiandien gimusių ir augusių emigracijoje identiteto klausimas yra pasikeitęs, o tapatinimasis su savo šaknimis yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tačiau ryšys su savo gimtine, šaknimis palaikomas kitais įvairiais būdais: per tikėjimą, šokį, dainą, maistą.

Emigrantinėje spaudoje galima rasti įdomių kalėdinių patiekalų receptų. Siūlome ne tik perskaityti, bet ir pasigaminti!

Toliau skaityti „Kalėdų valgiai emigracijoje”

Gruodžio 18-oji – migracijos diena

annual-multi-trip-travel-insurance-150x150Gruodžio 18-oji Jungtinių Tautų sprendimu paskelbta migracijos diena. Šią dieną valstybės skatinamos aptarti migracijos problemas.

Naujausias migracijos tyrimas >>> http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, emigracijos srautai pakrypo kitomis linkmėmis: šalia JAV, Australijos daugiausia lietuvių emigruoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją. Įvairiuose kraštuose kuriasi lietuvių bendruomenės, steigiamos lituanistinės mokyklos, leidžiama emigrantinė spaudą. Bendruomenių ryšiai su Lietuva sustiprinami ir per socialinius tinklus (facebook, twitter, Global True Lithuania ir kt. Toliau skaityti „Gruodžio 18-oji – migracijos diena”