Nauja knyga apie sovietų kovą su rezistencija

Statiev_virselis1943 m. pradžioje, pradėję pirmuosius reidus giliau į Vakarų Ukrainą, sovietų partizanai susidūrė su tūkstančiais vietinių kovotojų. Kai kurie iš jų turėjo šautuvus, dažnai – be taikiklių ar magazinų; kiti nešėsi tik kardus, iš dalgių pagamintas ietis, kirvius ar šautuvų imitacijas, padarytas iš langų skląsčių, kad žiūrint iš nuotolio atrodytų kaip tikri ginklai“, šiais sakiniais prasideda Alexanderio Statievo knyga „The Soviet Counterinsurgency in the Western Borderlands“. 2013 m. Kembridžo universiteto leidyklos išleistoje knygoje analizuojama sovietų kova su antikomunistiniu pasipriešinimu Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kai šie kraštai buvo  inkorporuoti į Sovietų Sąjungos sudėtį po Molotovo-Ribentropo pakto.

Daugiau apie knygą:

http://www.cambridge.org/us/academic/subjects/history/twentieth-century-european-history/soviet-counterinsurgency-western-borderlands#contentsTabAnchor

Apie autorių:

https://uwaterloo.ca/history/people-profiles/alexander-statiev

Iš Lituanikos fondų: „Lietuvių misijos Amazonėje“

Aleksandras Guobys, Antanas Saulaitis „Lietuvių misijos Amazonėje“, Vilnius: 2002
Aleksandras Guobys, Antanas Saulaitis „Lietuvių misijos Amazonėje“, Vilnius: 2002

Tai viena iš nedaugelio apybraižų apie solidų įnašą į lietuvių misijų istoriją. Knyga ypatinga tuo, kad abu autoriai ( kun. Antanas Saulaitis ir Aleksandras Guobys) pažinojo žmones, apie kuriuos rašė, savo akimis matė laukinę Amazonės gamtą, jos gyventojus, susidūrė su kultūros kontrastais, o A. Saulaitis Pietų Amerikoje misionieriavo septynerius metus.

Vienuolis salezietis išrado raštą kelioms indėnų gentims; kunigas pastatė didžiulę ligoninę ir keturis laivus-ambulatorijas; sesuo vienuolė įsteigė ligoninę raupsuotiem, šios visos istorijos – apie mūsų tėvynainius. Nesate girdėję? Visa tai vyko ir tebevyksta tolimoje Pietų Amerikoje, Amazonijoje, krašte, kuriame ilgus dešimtmečius darbuojasi lietuvių misionieriai,- iššūkio žmonės, kuriems tikėjimas Dievu ir artimu neatsiejamas nuo kasdienės pastangos nenuilstamu darbu keisti save, kitą ir pasaulį meilės kryptimi.

Lietuvių misijos Amazonėje / Aleksandras Guobys, Antanas Saulaitis. – Vilnius : UAB „Efrata“, 2002 ([Vilnius : Standartų sp.]). – 177.

Imigranto patirtis: kaip atrasti savo vietą?

41iOOudprOL._SY344_BO1,204,203,200_Tony Mankus, būdamas penkerių, kartu su šeima buvo priverstas palikti Lietuvą dar II pasaulinio karo metais. Savotiškas ištrėmimo jausmas ir skausmas jį persekiojo nuo įsikūrimo DP stovykloje Vokietijoje iki pat senatvės gyvenant jau Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Kur aš priklausau? Kur mano vieta?“, – pagrindinis klausimas, kurį svarsto Tony Mankus. Šis nuoširdus, nesentimentalus pasakojimas sudomins įvairaus amžiaus skaitytojus, o ypač tuos, kurie domisi autentiškomis imigrantų patirtimis.

Tony Mankus apie imigranto patirtis >>

Knyga prancūzams apie lietuvius ir ne tik

knygaltPrancūzų kalba išleista knyga „Les Lituaniens“ („Lietuviai“) – daug metų Lietuvoje gyvenančios žurnalistės Marielle Vitureau kūrinys, išleistas prancūzų leidyklos ir pirmą kartą pristatytas šių metų Vilniaus knygų mugėje. Autorė leidinį pristato kaip reportažų rinkinį, kuriame per keturias temas – istoriją, emigraciją, globalizaciją ir Vilnių – siekia atskleisti lietuviškąją tapatybę ir papasakoti  Lietuvos istoriją.

Žurnalistės reportažai iliustruoja jos pasirinktas temas. Marielle rašė apie „Misiją Sibiras“, LUNI ekskursijas, švedą Joną Ohmaną, kuris domisi Lietuvos istorija, sukūrė dokumentinį filmą apie partizanus ir kt. Skyriuje „Emigracija“ Marielle kalbino pusiau prancūzę, pusiau lietuvę Caroline Paliulis, kuri daugeliui lietuvių nėra žinoma. Šią knygą galite rasti Lituanikos skaitykloje. Kviečiame užsukti!

Daugiau apie Marielle Vitureau staipsnyje > > > http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apie-lietuvius-knyga-parasiusi-prancuze-kartais-pasidaro-nejauku-kiek-daug-zinau.d?id=67582706

Interviu > > >

Vertinga knyga apie retrospektyvųjį teisingumą Baltijos šalyse

Transitional JusticeŠių metų pradžioje Kembridžo universiteto leidykla išleido tiesos ir teisingumo klausimams Baltijos šalyse skirtą studiją „Transitional and Retrospective: Truth and Justice Processes in the Baltic States“, kurios autoriai – estų mokslininkai Eva-Clarita Pettai ir Vello Pettai. Knygos viršeliui autoriai išrinko Lukiškių aikštės sovietmečiu nuotrauką, kurioje matyti Lenino skulptūra ir tuometiniai KGB rūmai. Šiame carizmo epochos pastate turėjo veikti teismas, todėl rūsiuose nuo pat pradžių buvo įrengtos kalėjimo kameros. 1940-1991 m. čia nusikaltimus planavo ir vykdė tiek nacių gestapas, tiek sovietų KGB. Dabar rūmuose veikia Genocido aukų muziejus.

Knygos autorių nuomone, tiesos ir teisingumo procesai visuomenėse, kurios neseniai išgyveno represijas, turi daugelį dimensijų. Plačiausia prasme, šioje knygoje analizuojama tiesos ir teisingumo politika, į kurią tyrėjai stengiasi pažvelgti nauju kampu.

Studijos struktūra:

http://assets.cambridge.org/97811070/49499/toc/9781107049499_toc.pdf

Dalia Grinkevičiūtė: pasakoti apie juos

Grinkeviciute_0Praėjo daug metų, o aš vis dar matau juos, bejėgius ir pasmerktus, jaunus ir pagyvenusius, vaikus ir jaunuolius, taip sunkiai mirusius ir taip troškusius kada nors sugrįžti į Lietuvą… Mano pareiga papasakoti apie juos.

Dalia Grinkevičiūtė (1927 m. gegužės 28 d. – 1987 gruodžio 25 d.) – tremtinė, gydytoja, disidentė, rašytoja.

D. Grinkevičiūtė 1941 m. su šeima (tėvą atskyrus ir įkalinus Šiaurės Uralo lageryje, kur 1943 m. mirė) ištremta į Altajaus kraštą, o 1942 m. – į Užpoliarę, prie Laptevų jūros. 1948 m. išvežta į Kongalaso anglies kasyklas. 1949 m. pabėgo į Lietuvą, išsiveždama ir sunkiai sergančią motiną. Slapstėsi, rašė tremties atsiminimus, buvo  suimta ir 3 metus kalinta Gorkio srities lageriuose, grąžinta į Jakutiją. Po Stalino mirties 1954 m. leidus išvykti iki Uralo, įstojo į Omsko medicinos institutą, o vėliau studijas tęsė Kauno medicinos institute, dirbo gydytoja Laukuvoje. Iki mirties buvo persekiojama saugumo, 1974 m. atleista iš darbo.

Atsiminimai pavadinimu „Lietuviai tremtiniai Jakutijoje“ pirmą kartą išspausdinti 1979 m. Maskvoje. Lietuvoje 1988 m. išspausdinti pavadinimu „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Išversti į anglų kalbą pavadinimu „Reconciliation“ 2002 m. išspausdinti Chalbury, į vokiečių kalbą – „Die Litauer an der Laptewsee“ 2002 m. išspausdinti Hiutenfelde. Apie gyvenimą okupuotoje Lietuvoje pasakojama atsiminimuose „Gimtojoj žemėj“, parašytuose po 1979 m., išspausdintuose 1996-1997 m.

Anot profesorės Viktorijos Daujotytės: Dalios Grinkevičiūtės tremties tekstus galima būtų vadinti memuarinėmis apysakomis, susiformuojančiomis patirtų išgyvenimų ir faktų perteikimo sankryžose. Dokumentiškumas yra svarbi šių tekstų ypatybė, bet ne mažiau svarbios, labiausiai su tekstų kokybe susijusios, yra rašymo intencijos, būsenos, fenomenaliai kūniškas rašančiojo asmens dalyvavimas pasakojimo struktūrose. Tekstas yra dialogizuotas; dialogas labiausiai liudija kūrybiškumą, siekimą, kad vieno (taip pat ir pasakotojo) kalba susisiektų su kitų mintimis, žodžiais. Daugiau >> http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2005-11-23-isgyventi-kai-tu-turi-numirti/13917

Lituanikos skyriuje galima rasti D. Grinkevičiūtės knygų vertimų į užsienio kalbas. Kviečiame apsilankyti!