Lituanikos skyriaus užsienio lietuvių periodikos kolekciją vėl papildė nauji leidiniai. Jungtinės Karalystės Piterboro lietuvių laikraštyje „Švyturys” prisimenamas prieš 75-erius metus vykęs Britanijos lietuvių Seimas, pristatomas naujos šokių studijos „Amberdance” įkūrėjas Deividas Jablonskis. Lietuvių bendruomenės Skonėje (Švedija) laikraštis „Skonietis” spausdina interviu su Skonės lietuvių bendruomenės pirmininku Egidijum Meškėnu ir pasakoja apie dailininko Kęstučio Kasparavičiaus viešnagę „Gintaro” lituanistinėje mokyklėlėje. Naujausiame „Šveicarijos lietuvių žinių” numeryje – Jūratės Caspersen straipsniai apie aktorės Birutės Mar monospektaklius Šveicarijoje ir jubiliejinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metų renginius. Kviečiame į Lituanikos skaityklą!
Kategorija: Iš Lituanikos fondų
Artėja Tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2013“
Šiemet poezijos festivalis vyks gegužės 19 – birželio 2 dienomis Lietuvoje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Poetai susitiks su lietuvių išeivių bendruomenėmis Lenkijoje (Seinuose, Punske, Ožkiniuose, Navinykuose), Rusijoje (Kaliningrade), Airijoje (Dubline, Korke, Kastlebare) Šveicarijoje (Ciuriche, Ženevoje, Bazelyje). „Poezijos pavasaris 2013“ kviečia literatūros mylėtojus į daugiau nei penkiasdešimt renginių. Du poezijos skaitymai bus skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms. Gegužės 25 dieną poezijos šventė „Iš aukštybių žydros gilumos“ vyks Vilniaus miesto Pilaitės miške. Gegužės 31 dieną literatūriniai skaitymai rengiami prie lakūno Stasio Girėno gimtinės-muziejaus Vytogaloje. Toliau skaityti „Artėja Tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2013“”
Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: Vatikano valstybės sukūrimas
Pasaulį apskriejo žinia apie popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą. Todėl šiomis dienomis ypač daug kalbama apie Vatikaną. Verta prisiminti, kad būtent vasario 11 dieną 1929 metais popiežius Pijus XI pasirašė su Italijos vyriausybe Laterano susitarimą, kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje.
Vatikano miestas-valstybė su Šv. Petro aikšte centre, užima vos 0,44 km². Joje gyvena mažiau nei 1000 piliečių. Tačiau vargu, ar kokioje nors kitoje pasaulio vietoje aptiksite daugiau meno lobių ir prabangos nei šioje nykštukinėje valstybėje – visas Vatikanas yra kultūros paminklas. O Vatikano slaptasis archyvas ir Vatikano apaštalinė biblioteka yra vienos didžiausių ir svarbiausių pasaulyje knygų ir rankraščių saugyklų, sukaupusių neįkainojamus rašytinio kultūros paveldo turtus. Sakoma, kad Vatikano apaštalinėje bibliotekoje saugoma daugiau nei 1,1 milijono tomų knygų ir 72 tūkstančiai rankraščių aplankų. Juose taip pat yra saugomi itin svarbūs Lietuvos istorijos dokumentai nuo XIII a. iki šių dienų – Lietuvos valdovų aktai, popiežių laiškų Lietuvos valdovams, vyskupams, didikams nuorašai, gausi medžiaga Lietuvos Bažnyčios, valstybės ir kultūros istorijai. Toliau skaityti „Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: Vatikano valstybės sukūrimas”
Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)
Nepriklausomos Lietuvos laikais kilo antra didelė emigracijos banga. 1918-1940 m. iš Lietuvos pasitraukė virš 100 tūkst. gyventojų. Nelengvą emigrantų dalią dar labiau apsunkino pasaulinė ekonominė krizė. Naujųjų emigrantų padėtis vertė Lietuvos valstybę pradėti rūpintis emigrantų klausimu. Taip, remiama Lietuvos vyriausybės, ir buvo įkurta Draugija užsienio lietuviams remti. Jos iniciatoriai buvo J. Grigolaitis, K. Kasakaitis, R. Skipitis ir J. Vanagas-Simonaitis. DULR kėlė uždavinį sudaryti bendrą visų pasaulio lietuvių organizaciją, remti lietuvių mokyklas emigracijoje, parūpinti joms mokytojus, steigti prie mokyklų bibliotekas, rūpintis tikybos reikalais, remti spaudą. Vienas reikšmingiausių DULR užmojų – tai pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso sušaukimas. Jis įvyko Kaune 1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kongrese dalyvavo apie 100 atstovų iš keliolikos valstybių, buvo išrinkta Pasaulio lietuvių sąjungos valdyba, Kaune leidusi žurnalą „Pasaulio lietuvis“.