Šiandien prasidėjo XIX Pasaulinė italų kalbos savaitė. Mes džiaugiamės, kad ne tik lietuviai mokosi italų kalbos, bet ir italai domisi lietuvių kalba. Šią naują, dar spaustuvės dažais kvepiančią, knygą Lietuvos nacionalinei bibliotekai padovanojo jos autorius – italų kalbininkas, baltistas Guido Michelini.
2017 metų vasarą Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje viešėjo ir darbavosi moksleiviai iš Italijos. Jų tekstus apie tautiečius, kurie lietuvių kalba ir literatūra domėjosi tarpukariu, rasite čia (anglų k.): Italian Input to Lithuanian Culture during the Interwar Period
Šį šeštadienį išėjusiame laikraščio „Draugas“ (JAV) priede „Kultūra : mokslas, menas, literatūra“ mūsų kolegėDeimantė Žukauskienė recenzuoja knygą „Pirmą kartą mama“, kurią parašė Havajuose gyvenanti prozininkė Vaiva Rykštaitė. Apskritai, „Kultūros“ numeris tiesiog puikus: rasite ilgą Algio Vaškevičiaus rašinį apie bičiulį iš lituanistikos studijų laikų Valdą Papievį, ištrauką iš V. Papievio romano „Brydė“, Astridos Petraitytės straipsnį apie Birutės Mar spektaklį „Unė“. Beje, menininkę įkvėpusios Unės Babickaitė-Graičiūnienės (Unės Baye) kolekcija saugoma Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje.
Kolekcijos fragmentai tapo „Europeanos“ projekto „Migracija mene ir moksle“ („Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“) dalimi. Apie unikaliąją Unę, virtusią „Europeanos“ rubrikos „Kovas – moterų istorijų mėnuo“ heroje, galite paskaitytičia (lietuvių k.) ir čia (anglų k.)
„Katinas žaidžiantis saulės zuikučiais / Spindi saulėje / Šermukšniai apsitraukę šerkšnu“, – savo „ne haiku“ rašo mūsų kolegė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė. 📇☕️Jos eilės publikuojamos kultūros ir meno žurnale „Durys“ (2019, Nr. 9). Žurnalą su Deimantės kūryba (p. 51–52) rasite: https://durys.diena.lt/zurnalas
Rodziny szlacheckie na Litwie w XIX
wieku : powiaty lidzki, oszmiański i wileński / Czesław Malewski. – Warszawa :
Instytut Historii PAN, 2016. – 958 p., [1] žml. lap. : lent. + 1 opt. diskas
(CD-ROM)
Santr.
angl.. – Bibliogr.: p. 888-956
ISBN 978-83-63352-75-2
2016 m. Varšuvoje išleista pirmojo
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininko Česlovo Malevskio
monografija „XIX a. Lietuvos bajorų giminės“ – reikšmingas įvykis
Lietuvos ir Lenkijos genealogijos tyrinėjimuose ir istoriografijoje. Tai
išsamaus enciklopedinio pobūdžio genealoginis žinynas, kuriame panaudota itin
gausi ir iki šiol mažai šiuo aspektu į mokslinę apyvartą įvesta didžiulės apimties
istorinių šaltinių bazė. Tai – lyg savotiškas turistinis vadovas po tuometinės Vilniaus gubernijos pietinę
dalį. kuriuo lengvai gali naudotis ir nemokantys lenkų kalbos. Pagrindinis
dėmesys šiame darbe skirtas žemėvaldai, ekonominės bajorijos padėties kaitai ir
XIX a. bajorijos žemės nuosavybės geografijai.
Przedwojenne Wilno : najpiękniejsze fotografie / Jolanta B. Kucharska. – Warszawa : Wydawnictwo RM, 2013. – 101, [3] p. : fotogr. – ISBN 978-83-7773-052-2
Jackie Kennedy savo namuose, 1970 . Iš: A dance with Fred Astaire / Jonas Mekas ; [edited by Johan Kugelberg, Jonas Mekas, and Sebastian Mekas]. – New York : Anthology Editions, 2017, p. 318.
Iš distancijos atrodytų, kad Jacqueline (Jackie) Kennedy Onassis menkai tesusijusi su Lietuva ar, juo labiau, lituanistika. Truputį pasidomėjus paaiškėja, kad jos sesuo Lee buvo ištekėjusi už didiko Stanislovo Alberto Radvilos (lenk. Stanisław Albrecht Radziwiłł, 1914–1976), interneto gelmėse galima surasti bendrų Jackie ir Stanislovo nuotraukų. Visgi jos biografijoje ieškant lituanistinio siūlo svarbiau tai, kad elegantiškoji Jackie buvo išsilavinusi, aktyviai domėjosi kultūriniu gyvenimu. Ji nuo vaikystės mėgo skaityti, studijavo JAV ir Prancūzijoje; antrojoje gyvenimo pusėje kukliai, privengdama viešumo dirbo redaktore leidyklose, nors galėjo sau leisti nedirbti. Subtilų Jackie intelektą labai vertino ją asmeniškai pažinojęs menininkas Jonas Mekas. Knygoje „A dance with Fred Astaire“ Mekas prisimena:
Jackie Kennedy buvo viena iš ypatingiausių moterų, su kuriomis turėjau privilegiją susipažinti per savo gyvenimą. Neturiu omenyje jos padėties visuomenėje: turiu omenyje jos protą, labai ypatingą protą su giliu jautrumu, jos eleganciją, jos stilių, jos dosnumą, jos paprastą, tiesų, magišką žmogiškumą. Galėčiau tęsti ir tęsti.
[…]
Tai nutiko, kai patį pirmąjį kartą lankiau Jackie jos namuose Penktojoje aveniu. Kažkaip kalba pasisuko apie Johną F. Kennedy ir filmus.
– Žinai, – tarė Jackie, – kelis mėnesius prieš mirtį Johnui kažkas padovanojo nedidelę 8 mm filmavimo kamerą. Jis visados ją nešiodavosi lietpalčio kišenėje. Žinai, kai dabar galvoju, ji turėtų ten tebebūti.
Ji nuėjo prie spintos ir surado smėlio spalvos lietpaltį – ir štai! Lietpalčio kišenėje buvo nedidelė 8 mm filmavimo kamera! Ji atnešė ją man. Gaila, kad dabar neprisimenu kameros gamintojo.
– Jis šiek tiek pafilmavo. Bet nepabaigė juostelės, ji vis dar kameroje, – tarė Jackie.
A dance with Fred Astaire / Jonas Mekas ; [edited by Johan Kugelberg, Jonas Mekas, and Sebastian Mekas]. – New York : Anthology Editions, 2017. P. 319. (Iš anglų k. vertė V. B. Ištrauka originalo kalba >> )
