Nauji leidiniai – Puslapis 10

Lituanistikos skyriaus pėdsakai „Draugo“ priede „Kultūra“

JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ priede „Kultūra“, išėjusiame šį šeštadienį (rugsėjo 7 d.), rasite net kelis Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus pėdsakus. Mūsų skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė recenzuoja keliautojos Eglės Gerulaitytės antrąją knygą, „Amerika be dangoraižių“ “ (p. 7). „Ši knyga nėra vien apie keliones. Tai ne tik išorinė kelionė į svečias šalis, bet ir kelionė po savąjį aš. Ir (galbūt) savęs atradimą“, – rašo Deimantė.

Pristatydama rugpjūčio kultūrinę padangę, Astrida Petraitytė pastebi Leonardo Skirpsto parodą „(Ne)lokali istorija“, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui (p. 2-3, 8). Paroda Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje veiks iki rugsėjo 22 d. Užsukite!

Daugiau apie parodą >>

Neseniai biblioteką pasiekusios istorinio pobūdžio knygos iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos

Parengė Vaclava Filipovič

Сапегі : асобы, кар’еры, маëнткì : зборнìк навуковых артыкулаў / Нацыянальная акадэмiя навук Беларусi Iнстытут гiсторыi ; [укладальнiк А.А. Скеп’ян] ; [рэдакцыйная калегiя: А.А. Каваленя … [et al.]. – Мiнск : Выдавец А.М. Янушкевіч, 2018. – 317, [2] p.. – Tekstas baltar., lenk., rus. – Bibliogr. išnašose. – ISBN 978-985-7165-74-2

Pateikiama medžiaga iš Minske 2016 m. rugsėjo 8–9 d. vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Sapiegos: asmenybės, karjeros, dvarai“. Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkų tyrimuose nagrinėjami įvairūs XVI–XVIII a. LDK didikų giminės, jos paveldo ir atskirų jos atstovų veiklos bei nuopelnų istoriniai aspektai.

Toliau skaityti

Lituania, patria mia!

„Lituania, patria mia! Sei come la salute“, – taip italų kalba suskamba Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ pradžia. Neseniai Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekusi knyga išleista pernai rudenį Venecijoje. Vertimą atliko polonistas Silvano De Fanti. Plačiau (straipsnis anglų k.) >>

Bibliografinė informacija

Messer Taddeo / Adam Mickiewicz ; a cura di Silvano De Fanti ; [traduzione dal polacco di Silvano De Fanti]. – Venezia : Marsilio, 2018. – 473, [1] p.. – (Gli anemoni) (Letteratura universale Marsilio ; n. 362/2018). – Orig. antr.: Pan Tadeusz. – Bibliogr.: p. 469-473. – ISBN 978-88-317-4286-3

Algirdo Landsbergio „Kelionė“

Pas mus atkeliavo nauja knyga – šiemet išėjusi Algirdo Landsbergio „Kelionė“ (išleido Maironio lietuvių literatūros muziejus). 2019 m. paženklinti A. Landsbergiui reikšmingomis sukaktimis: autoriui būtų suėję 95-eri, o romanas „Kelionė“ pirmąkart išleistas prieš 65-erius metus. Tada knyga išėjo Čikagoje (JAV), autoriui pelnius laikraščio „Draugas“ premiją . Dėkojame knygos sudarytojai, dr. Virginijai Babonaitei-Paplauskienei, už dovaną!

Plačiau apie knygą >>

K. SABALIAUSKAITĖ: literatūra suklesti santykyje su pasauliu, o ne su kaimyno gryčios tvora

Rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės pavardę Lietuvoje žino visi, kurie pastaruosius 10 metų bent truputį domėjosi literatūros naujienomis. Vilniaus knygų mugėje susitikimai su autore sutraukia minias, prie tetralogijos „Silva rerum“ dalių bibliotekose nusidriekdavo neįprastai ilgos eilės. K. Sabaliauskaitės kūrybos gerbėjai jau laukia rugpjūtį išeisiančio romano „Petro imperatorė“, kuriame pasakojama apie lietuvės bajorės Martos Skowrońskos – caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I – gyvenimą. Vis dėlto Lietuvos viešojoje erdvėje primirštama, kad istorinių romanų autorė jau senokai gyvena toli nuo buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių.

Šie metai Seimo paskelbti Pasaulio lietuvių metais, pavasarį Vilniuje įvyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Jūs nuo 2002 m. gyvenate Londone. Ar save laikote diasporos lietuve?

Ne. Ir kiti, matyt, „diasporos lietuve“ manęs nelaiko, nes jokių kvietimų į pasaulio lietuvių renginius ar šį rašytojų suvažiavimą nesu sulaukusi. Arba nesu valdžios numylėtinė, arba priežastis paprasta – nė kiek nesu atitrūkusi nuo Lietuvos: ir mano visa kūryba ir Lietuvai ir apie Lietuvą, ir į kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą esu įaugusi. Kur nedalyvauju – tai kažkokiuose išeivių lietuvių klubuose, bet tai nėra kažkoks sąmoningas ignoravimas: tiesiog su žmonėmis bendrauju dėl jų savybių, o ne tautybių.

Toliau skaityti

Lituanistikos skyriaus darbuotojų tekstai žurnale „Tarp knygų“

Naujausiame žurnalo „Tarp knygų“ numeryje (2019, Nr. 6) Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėja Silvija Stankevičiūtė apžvelgia antologiją „Egzodika“, išleistą Vilniuje įvykusio pirmojo Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo proga. Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas prisimena pavasarinį apsilankymą Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje. Numeryje rasite ir daugiau lituanistinio pobūdžio tekstų:

Poetas ir vertėjas, 2019 m. „Poezijos pavasario“ laureatas Marius Burokas pasakoja apie skaitymo įpročius šiandien ir vaikystėje, poeziją, regionų bibliotekas ir Nacionalinę biblioteką, kurioje dirbo jo mama.

Laimutė Adomavičienė pateikia mažiau žinomų faktų apie rašytojo Algirdo Landsbergio (1924–2004) gyvenimą, veiklą ir kūrybą. Birželio 23 d. jam būtų sukakę 95 metai.

Loreta Skinkienė ir Vaiva Markevičiūtė apžvelgia Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos vardo istoriją, pristato P. Kriaučiūno asmenybę, šio šviesuolio atminimo įamžinimą.

Plačiau apie numerį >>