„Traktato šitokio neparašytum jaunas “, – šiais žodžiais prasideda Almio Grybausko į lietuvių kalbą išverstas Czesławo Miłoszo „Teologinis traktatas“. Šiemet kūrinio leidimas lenkų ir lietuvių kalbomis išėjo Lenkijoje. Naujojoje knygoje abiem kalbomis pateikiamas ir žymaus lenkų intelektualo, Paribio fondo Krasnogrūdoje vadovo Krzysztofo Czyżewskio tekstas „Kitokia Miłoszo ištikimybė“, skirtas aptarti „Teologiniam traktatui“. Žurnalo „Metai“ skaitytojai galbūt šį tekstą atsimins iš 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo numerio.
K. Czyżewskio tekstą į lietuvių kalbą išvertė Kazys Uscila, su kuriuo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Būtent K. Uscila Nacionalinei bibliotekai padovanojo du naujosios knygos egzempliorius, paženklintus savo ekslibrisu.
Džiaugiamės mielos kolegės, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Dalios Cidzikaitės darbo vaisiais: populiarioji knyga „Manėm, kad greit grįšim“ pagaliau išėjo ir anglų kalba! Angliškas knygos, kurią Dalia parengė su bendraautorėmis Dalia Stakyte Anysiene Laima Petrauskaite VanderStoep, leidimas skirtas daug platesniam skaitytojų ratui – užsienio skaitytojams ir ypač pabėgėlių duonos ragavusių JAV lietuvių vaikams ir vaikaičiams, kurių nemaža dalis šiandien jau sunkiai ar visiškai nesupranta lietuviškai.

Literatūrologai sutaria, jog abu romanai, perleisti net penkis kartus, yra svarbūs reiškiniai ne tik lietuvių literatūros, bet ir kultūros istorijoje. Jūratės Čerškutės nuomone, Gavelio knyga, išėjusi ribiniu Lietuvos istorijoje laikotarpiu, žymi labai svarbų lietuvių literatūros lūžį, o, mėginant suvokti nepriklausomybės laikais parašytos lietuvių literatūros pradžią, ji yra atskaitos taškas. Pasak Vytauto Rubavičiaus, su šiuo romanu į lietuvių literatūrą ateina miestas ir kūnas. Jam antrina Jūratė Sprindytė, šį Gavelio kūrinį matanti kaip iškaiminimo lūžį. Aleksandras Krasnovas pastebi, jog Vilniaus pokeris „iš to laiko literatūros išsiskyrė nepaprastai aštriu, plačiu ir konceptualiu požiūriu į sovietinį laikotarpį, kaip į ištisą ideologinę sistemą“. Be to, priduria jis, „šis kūrinys pranoko ano laiko kūrinius konceptualiu pasaulio suvokimu, matymu.“