Traktatas, kurio neparašytum jaunas

„Traktato šitokio neparašytum jaunas “, – šiais žodžiais prasideda Almio Grybausko į lietuvių kalbą išverstas Czesławo Miłoszo „Teologinis traktatas“. Šiemet kūrinio leidimas lenkų ir lietuvių kalbomis išėjo Lenkijoje. Naujojoje knygoje abiem kalbomis pateikiamas ir žymaus lenkų intelektualo, Paribio fondo Krasnogrūdoje vadovo Krzysztofo Czyżewskio tekstas „Kitokia Miłoszo ištikimybė“, skirtas aptarti „Teologiniam traktatui“. Žurnalo „Metai“ skaitytojai galbūt šį tekstą atsimins iš 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo numerio.

K. Czyżewskio  tekstą į lietuvių kalbą  išvertė Kazys Uscila, su kuriuo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Būtent K. Uscila Nacionalinei bibliotekai padovanojo du naujosios knygos egzempliorius, paženklintus savo ekslibrisu.

Interviu su vertėju K. Uscila skaitykite >> 

Pokalbis su lietuvių literatūros klasikus ispaniškai prakalbinusia vertėja Carmen Caro Dugo

Į rugsėjį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusį A. Baranausko „Anykščių šilelio“ vertimo į ispanų kalbą pristatymą prisirinko daugybė žmonių.  Šį renginį lydėjo Nacionalinės bibliotekos studijoje vykęs pokalbis su vertėja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docente Carmen Caro Dugo, prieš kelerius metus į ispanų kalbą išvertusia Kristijono Donelaičio „Metus“ ir ką tik ispanų skaitytojams pristačiusia minėtąjį A. Baranausko „Anykščių šilelio“ vertimą. Pokalbyje dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausiosios metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. C. Caro Dugo minčių apie lietuvių kalbą, vertimo ypatumus ir subtilybes, apie mūsų šalyje gyvenant juntamą ryšį su gamta ir žeme, geranorišką ir dosnią vietinių ir Ispanijos žmonių pagalbą verčiant grybų pavadinimus ir kitus lietuviškus terminus rasite šiame pokalbio įraše.

„Manėm, kad greit grįšim“ – jau ir angliškai

Džiaugiamės mielos kolegės, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Dalios Cidzikaitės darbo vaisiais: populiarioji knyga „Manėm, kad greit grįšim“ pagaliau išėjo ir anglų kalba! Angliškas knygos, kurią Dalia parengė su bendraautorėmis Dalia Stakyte Anysiene Laima Petrauskaite VanderStoep, leidimas skirtas daug platesniam skaitytojų ratui – užsienio skaitytojams ir ypač pabėgėlių duonos ragavusių JAV lietuvių vaikams ir vaikaičiams, kurių nemaža dalis šiandien jau sunkiai ar visiškai nesupranta lietuviškai.

Daugiau apie naująjį knygos leidimą >> 

Naujausios „Šveicarijos lietuvių žinios“ – jau bibliotekoje!

Parengė Jolanta Matuzaitė


Visiems, besidomintiems Šveicarijos lietuvių veikla, pristatome naujausią, 30-ąjį, žurnalo „Šveicarijos lietuvių žinios“ numerį. Jame rasite daug džiugių naujienų: apie kelionę po Lietuvą pradėjusią kilnojamąją fotografijų parodą „Lietuvių Šveicarija“ (ji buvo eksponuojama ir pas mus, Nacionalinėje bibliotekoje), Berno universitete gegužės pradžioje vykusią ir lietuvių kalbos populiarinimo bangą sukėlusią tarptautinę mokslinę konferenciją „Revitalizing Baltic Linguistics in Bern“, smagią aktorės Nijolės Narmontaitės viešnagę Ciuricho lietuviškos knygos klube. Žurnale net keletas Šveicarijoje dirbančių Lietuvos ambasadorių straipsnių: Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Andrius Krivas rašo apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos koncertą Tautų rūmuose Ženevoje, ambasadorė Berne Valentina Zeitler – apie diskusiją Šveicarijos ambasadorių klube ir Šveicarijoje gyvenusių Lietuvos valstybės veikėjų atminimui skirtus renginius. Lietuviškųjų ženklų Šveicarijoje ieškančius tikrai sudomis Vilijos Handschin straipsnis „Lietuvos didikų pėdsakai Rapersvilio pilyje“ ir Arūno Vismanto rašinys „Thomas Mannas – vokietis, savo gyvenimu nutiesęs tiltą Lietuva – Šveicarija“.

Daugiau apie leidinį : http://lietuviai.ch/laikrastis-sveicarijos-lietuviu-zinios/

 

Knygos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymas

Knygos viršelis

Kviečiame į Viliaus Šadausko  studijos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymą. Renginys vyks  birželio 14 d., 17. val . Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Bendradarbystės erdvėjė (III a.).

Švietimo ir socialine istorija besidominčio LEU doktoranto V. Šadausko mokslo studija yra vienas pirmųjų socialinės istorijos darbų Lietuvos istoriografijoje, kurioje išsamiai tyrinėjami asmenų smurto prieš save atvejai Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pr., siejant juos su lyties elgsenos modeliais. Studijoje atskleidžiamas ir analizuojamas pirmiausia vyrams būdingas polinkis į suicidinį elgesį (iki 75 proc. savižudžių), bandant įvertinti, kokią reikšmę tam turėjo to laikotarpio visuomenei būdingi lyties elgesio (raiškos) modeliai. Tyrime pirmą kartą naudojamos Telšių (Žemaičių) vyskupijos Romos katalikų dvasinės konsistorijos teismo fonde saugomos bandymo nusižudyti bylos. Analizuojamos apie 140 asmenų bandymo nusižudyti situacijos, kurios kaip šaltinis taip pat gali būti pritaikomos tyrinėjant šio laikotarpio šeimos, lyčių, medicinos, kasdienybės istorijas ir kitus klausimus.

Renginyje dalyvaus:

knygos autorius dokt. Vilius Šadauskas,

prof. dr. Aivas Ragauskas,

dr. Vladas Sirutavičius,

doc. dr. Robertas Jurgaitis,

Jonas Balčiūnas (LEU leidyklos direktorius)

Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai

Dalia Cidzikaitė. pasauliolietuvis.lt


Sovietmečio pabaigoje ir iškart po to sukurta lietuvių literatūra besidomintis anglakalbis skaitytojas nudžiugs, sužinojęs, jog Čikagoje įsikūrusi leidykla „Pica Pica Press“ neseniai išleido net dviejų tuo laikotarpiu parašytų romanų: Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris (1989) ir Jurgio Kunčino Tūla (1993), vertimus į anglų kalbą. Abiejų vertimų autorė – JAV lietuvė E. Novickas.

Literatūrologai sutaria, jog abu romanai, perleisti net penkis kartus, yra svarbūs reiškiniai ne tik lietuvių literatūros, bet ir kultūros istorijoje. Jūratės Čerškutės nuomone, Gavelio knyga, išėjusi ribiniu Lietuvos istorijoje laikotarpiu, žymi labai svarbų lietuvių literatūros lūžį, o, mėginant suvokti nepriklausomybės laikais parašytos lietuvių literatūros pradžią, ji yra atskaitos taškas. Pasak Vytauto Rubavičiaus, su šiuo romanu į lietuvių literatūrą ateina miestas ir kūnas. Jam antrina Jūratė Sprindytė, šį Gavelio kūrinį matanti kaip iškaiminimo lūžį. Aleksandras Krasnovas pastebi, jog Vilniaus pokeris „iš to laiko literatūros išsiskyrė nepaprastai aštriu, plačiu ir konceptualiu požiūriu į sovietinį laikotarpį, kaip į ištisą ideologinę sistemą“. Be to, priduria jis, „šis kūrinys pranoko ano laiko kūrinius konceptualiu pasaulio suvokimu, matymu.“ Toliau skaityti „Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai”