Kategorija: Nauji leidiniai

Liepos 4 d.: Lituanistikos skyriaus vadovės G. Milerytės-Japertienės monografijos pristatymas

Monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatyme dalyvaus knygos autorė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Tupi lenkas už kalniuko,
Žiba akys kaip velniuko!

Iš kur atsirado šis dvieilis? Ar jis vis dar aktualus? Kodėl ir kaip kito mūsų kaimyniniai santykiai? Kokios idėjos lemia gerą kaimynystę?

Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti per monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatymą.

Monografija skirta pusės amžiaus lietuvių ir lenkų santykiams emigracijoje aptarti – ir realiems Vakaruose buvusiems kontaktams, ir idėjoms, kurios ženklino abipusį bendradarbiavimą arba skatino neapykantą. Knygoje analizuojami privačiuose intelektualiniuose sambūriuose puoselėti vaizdiniai, pristatoma gausioje emigracinėje spaudoje vykusi polemika dėl Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijų, taip pat bandoma pagrįsti, kokios idėjos ir kokie žmonės vedė į darnią šiandienos kaimynystę.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Monografiją, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Trumpai apie renginį

Data liepos 4 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 1,5 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Gegužės 11 d.: diskusija, skirta Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kūrybai

Šiais metais minime 125-ąsias architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) gimimo metines. V. Landsbergis-Žemkalnis – vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. Lietuvos architektų, įgyvendinęs daugiau kaip 150 projektų Lietuvoje ir užsienyje. Ilgametė architekto kūryba atspindi įvairius Lietuvos istorijos ir architektūrinės aplinkos formavimo etapus: tarpukario Kauno ir miestelių modernizavimą, 1939 m. atgauto Vilniaus pertvarkymą sovietinės ir nacių okupacijos metais, išeivijos architektūrines nuostatas, asmeninę praktiką Australijoje ir veiklą sugrįžus į sovietinę Lietuvą 1959 metais. Architektas sukaupė ir perdavė Lietuvos literatūros ir meno archyvui vertingą XX a. Lietuvos architektūros istorijos šaltinį – savo darbų ir dokumentų rinkinį. Šiuos itin vertingus kultūros paveldo ir istorijos dokumentus Lietuvos literatūros ir meno archyvas nori pristatyti visuomenei.

Šių metų rugsėjį Lietuvos literatūros ir meno archyvas Kaune organizuoja parodą V. Landsbergio-Žemkalnio kūrybai pristatyti. Ta proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama apskritojo stalo diskusija, skirta įvairiems architekto kūrybos laikotarpiams ir architektūriniam palikimui aptarti.

Diskusijos dalyviai:

  • Jolita Kančienė – architektūros istorikė, monografijos, skirtos V. Landsbergio-Žemkalnio kūrybai, autorė (kalbės apie architekto kūrybą Lietuvoje);
  • prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė – dailės istorikė ir kritikė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus dailės akademijos profesorė (kalbės apie V. Landsbergio-Žemkalnio studijas Romoje);
  • dr. Karolis Kučiauskas – istorikas, Energetikos ir technikos muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas, Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojas (kalbės apie V. Landsbergio-Žemkalnio veiklą Vilniuje).

Diskusijos moderatorė – architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė.

Kultūros specialistus ir visus susidomėjusius kviečiame pasiklausyti ir padiskutuoti.

Trumpai apie renginį

Data gegužės 11 d.
Laikas 17 val.
Vieta Valstybingumo erdvė. II a.
Trukmė apie 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Partneris Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Dvi knygos iš anapus Atlanto

Dalia Cidzikaitė

Diana Vidutis, Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry. eLectio Publishing: Little Elm, TX, 2017.

„Mano šeimoje niekas nesirgo vėžiu, tik prostatos, kuriuo, atrodo, suserga nemažas skaičius vyresnio amžiaus vyrų. Aš tvirtai tikiu, kad mes visi nešiojamės vėžio ląsteles, kurios ramiai snūduriuoja mūsų kūnuose. Kada ir kodėl jos suaktyvėja, išlieka paslaptis. Mano vėžys buvo lyg žaibas iš žydro dangaus. Tarsi griaustinis giedrą dieną. Deus ex machina“, – apie 2013 metų lapkritį diagnozuotą gimdos vėžį knygos Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry įžangoje rašo autorė Diana (Danelė) Vidutis.

Ką darytumėte, jei vieną dieną išgirstumėte gydytojo žodžius: „Labai apgailestauju, Jums – vėžys“? Turbūt retas mūsų žinome, kaip iš tikrųjų reaguotume. Jei galėčiau rinktis, rinkčiausi Danelės kelią. Ji į akistatą su vėžiu stojo ramiai, priimdama tikrovę tokia, kokia yra, net ir žinodama nedžiugią statistiką – po operacijos ir chemoterapijos kurso turi 35 proc. šansą nugyventi dar penkerius metus. Toliau skaityti „Dvi knygos iš anapus Atlanto”

Knygos „Kertinė paraštė“ pristatymas

Nespėję naujausios Kazio Bradūno knygos sutikti neseniai vykusioje Vilniaus knygų mugėje, tai galės padaryti balandžio 23 dieną, pirmadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje.

2017 metų pabaigoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista Kazio Bradūno kritikos ir kultūrinės publicistikos rinktinė „Kertinė paraštė“ suteikia puikią progą geriau susipažinti su Bradūnu-redaktoriumi. Ne veltui Kęstutis Keblys kadaise yra pasakęs, kad 20 metų dienraščio „Draugas“ kultūrinio priedo redaktoriumi išdirbęs Bradūnas-redaktorius drąsiai gali rungtis su Bradūnu-poetu. Toliau skaityti „Knygos „Kertinė paraštė“ pristatymas”

Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymas

Balandžio 10 dieną 17.30 val. kviečiame į istoriko, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovo Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymą. Renginyje taip pat dalyvaus pirmasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Bronius Povilaitis, pokalbį moderuos istorikas dr. Algirdas Jakubčionis.

Toliau skaityti „Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymas”

Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė

Parengė Dalia Cidzikaitė

Nijolė Pupienė su „Lėtūno“ šokėjais.
„Lėtūno“ vedėja Nijolė Pupienė [fotoalbumas], Chicago, 2017.
Visą savo gyvenimą paskyrusi lietuviškam tautiniam šokiui, JAV lietuvė Nijolė Pupienė iki šiol keliasi šeštadienio rytą ir važiuoja tautinio šokio žingsnelių mokyti Čikagos lituanistinės mokyklos mokinių. „Gal jau reikėtų baigti, – atviravo Nijolė 2017 metų rudenį Čikagoje, – bet va, prieš kiekvieną rugsėjį vis ima ir prikalbina dar vienus metus padirbėti.“

Nijolę mėgsta ne tik jaunimas, bet ir senimas. Nuo 1970-ųjų pradžios ji vadovauja Čikagos senjorų lietuviškų tautinių šokių grupei „Lėtūnas“. Su šia grupe Nijolė atšoko beveik visas Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventes – nuo 1976 iki 2016 metų. Tris kartus – 1994, 1998 ir 2003 metais – „Lėtūnas“ šoko ir Lietuvos šokių šventėje Vilniuje. Toliau skaityti „Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė”