Bonjour, atostogų knyga!

Au_revoirLengvai skaitomas, kupinas veiksmo Joe Schreiberio romanas „Au Revoir, Crazy European Chick“ („Au Revoir, pakvaišusi paukštyte iš Europos“) puikiai tinka atostogoms.

Kodėl šią knygą saugome Lituanikos fonde? Pavadinime minima europietė – lietuvė Gobija Zaksawskas arba tiesiog Gobi. Gobi pagal moksleivių mainų programą atvyksta į JAV ir apsigyvena amerikiečių Boyerių namuose. Boyerių sūnus, abiturientas Stevenas, viešniai prielankumo nejaučia, mat Gobi yra neišvaizdi, keistoka. Visgi, prispirtas savo mamos, Stevenas lietuvaitę pakviečia į abiturientų išleistuves. Didžiam vaikinuko siaubui, Gobi pasirodo ne pasipuošusi vakarine suknele, o vilkėdama tautinį kostiumą!

Tačiau paaiškėja, kad mergina turi kitą pusę: tą pačią naktį Stevenas pamato, kaip skraido kulkos…

Knygos, kurias privalo perskaityti ekonomistas

Lituanikos fondai nuolat papildomi ir užsienio leidėjų leidiniais. Dažniausiai tai yra lietuvių autorių mokslinės studijos. Šį kartą pristatome keletą fonduose saugomų knygų, kurias privalu paskaityti visiems besidomintiems verslu, teise, ekonomika. Šiandien netrūksta vadovėlių ir kitokių leidinių, nagrinėjančių šiuolaikinius ekonomikos procesus, tačiau trūksta įdomesnių tyrimų apie rinkos ekonomiką, tarptautinį bendradarbiavimą, verslumą. Šios knygos yra kaip tik tai, ko reikia kiekvienam siekiančiam praplėsti savo turimas teisines žinias. Jolantos Grigaliūnaitės studijoje “Business interest associations in Lithuania: status, role and prospects“ tiriamas verslo interesų asociacijos Lietuvoje jų statusas, vaidmuo ir perspektyvos (C(LKA)angl.34/012). Ingos Kudžmaitės darbe “International diversification with focus on cointegration: from a perspective of Lithuanian investor“ (C(LKA)angl.35/012) pateikiama Lietuvos investicijų bei vertybinių popierių analizė. Aurelijos Ulbinaitės tyrime “Lithuanian insurance market attractiveness from an international view” (C(LKA)angl.50/011) atsispindi Lietuvos draudimo įstaigų, rinkos analizė bei tarpautinio bendradarbiamimo gairės.
Kviečiame visus ekonomistus ir ne tik!

Desktop8

Grožinės kūrybos vertimai Lituanikos skaitykloje!

Lituanikos skyriaus fondai nuolat pasipildo ne tik istorinėmis, autobiografinėmis, kultūrologinėmis knygomis ar fotografijų albumais, tačiau gauname ir nemažai vertingų šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimų. Šį kartą gavome keletą knygų, skirtų skaitantiems anglų, vokiečių, švedų kalbomis: Vytenio Rožuko „XX c. top“, Daivos Čepauskaitės poezijos rinkinys „Det dagas“, Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Ewiger Sabbat“.  Toliau skaityti „Grožinės kūrybos vertimai Lituanikos skaitykloje!”

Poetas Josifas Brodskis ir Lietuva

Štai jūros krantuose kukli šalis.
<…>
Atstumai šitokie,
kad tiktų čia gyvent hermafroditams.

Iš „Lietuviškojo divertismento“

J. Brodskis ir T. Venclova
J. Brodskis ir T. Venclova

Neseniai mūsų fondą papildė puiki Ramūno Katiliaus sudaryta knyga „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“ (Vilnius: R. Paknio leidykla, 2012). Per knygos pristatymą poetas T. Venclova pajuokavo, kad už šią knygą fizikui R. Katiliui reikėtų duoti mažų mažiausiai filologijos kandidato laipsnį. Toliau skaityti „Poetas Josifas Brodskis ir Lietuva”

Rašytoja Antanina Povilaitytė-Mahari

iN4NQ7ZFFBalandžio 24 d. Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje pakvietė paminėti Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje 99-sias armėnų genocido, įvykdyto Otomanų imperijoje, metines. Sėdėdamas šalia daugybės susirinkusių Lietuvos armėnų bendruomenės narių, prisiminiau iškilią mūsų tautietę Antoniną Maharį (Antaniną Povilaitytę, gimusią 1925 m.), daugybę metų gyvenančią Armėnijoje. 1944 metais, kai Antanina studijavo teisę Vilniaus universitete, ji buvo suimta ir ištremta į Sibirą, kur tremtyje sutiko žinomą armėnų rašytoją Gurgeną Mahari (1903-1969) ir tapo jo žmona. Pasibaigus tremčiai, ji su savo vyru apsigyveno Armėnijoje. Po G. Mahari mirties ji ištikimai saugo savo vyro atminimą ir gyvena jo bute-muziejuje Jerevane. Toliau skaityti „Rašytoja Antanina Povilaitytė-Mahari”

Makso Frajaus pasakojimai apie senąjį Vilnių

FrajausUž rusų kalba kuriančio rašytojo Makso Frajaus pseudonimo slepiasi du žmonės: rašytoja Svetlana Martinčik ir jos vyras, dailininkas Igoris Stepina. Iš Ukrainos kilusių menininkų pora jau dešimtmetį gyvena pamiltame Vilniuje, kurį dažnai vaizduoja kūryboje. Lietuvos sostinė M. Frajaus tekstuose stebuklinga, panaši į sapną. Visgi knygos į Vilnių pritraukia visiškai realius rusų turistus.

Lituanikos skyriuje saugome du Sankt Peterburge išleistų „Senojo Vilniaus pasakojimų“ („Сказки старого Вильнюса“, 2013) tomus, sudarytus iš tekstų ir Vilniaus nuotraukų. Šių metų pradžioje išėjo trečiasis knygos tomas, kuris anksčiau ar vėliau taip pat papildys mūsų fondą.

Lietuvoje M. Frajaus knygas leidžia leidykla „Nieko rimto”. Išsamiau aprašytą M. Frajaus pseudonimo istoriją rasite „Nieko rimto“ tinklaraštyje:
http://niekorimtonamai.wordpress.com/2014/04/30/maksas-frajus-pseudonimo-istorija/