Kategorija: Nauji leidiniai

Mes dalyvaujame Vilniaus knygų mugėje!

Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo Wladyslawo Wielhorskio dienoraštis, rašytas Pirmojo pasaulinio karo metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija),saugomas Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Pirmą kartą publikuojamas dienoraštis įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas. Anot knygos sudarytojo Tomaszo Błaszczako, autorius neabejotinai buvo viena svarbiausių asmenybių, kurios formavo Lietuvos įvaizdį tarpukario Lenkijoje. Kilęs iš Žitomiro apylinkių, studijavęs Kijeve bei Krokuvoje, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą vedė Celiną Lewoniewską iš Balčių. Baigiantis karui W. Wielhorskis įsitraukė į „didžiąją politiką“, o jo dienoraštis „yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek susipažinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais“. Dalyvaus Tomaszas Błaszczakas, Irena Aleksaitė, Asta Miltenytė, Rimantas Miknys.

Knygos pristatymas vyks vasario 22 d. (šeštadienį, Atvirų pasimatymų dieną) 16 val. Konferencijų salėje 3.1

Salomėjos Nėries poezijos knyga „Anksti rytą“ išversta į japonų kalbą

Vertėja paliko autografą knygoje

Šiandien pas mus, į Nacionalinę biblioteką, užsuko japonė Aya Kimura ir padovanojo į japonų kalbą išverstą Salomėjos Nėries poezijos knygą „Anksti rytą“. Naujutėlį vertimą rasite šiandien prasidėjusioje Vilniaus knygų mugėje – Japonijos ambasados stende (trečiojoje salėje, stendo numeris – 3.19.). Pasak japonės, būtent Nėries eilėraščius išversti nutarė, nes jie gražūs be konteksto. Be to, pasirodė tinkantys japoniškiems hieroglifams. Vertėja rėmėsi suskaitmeninta knyga „Anksti rytą“ (1927), kuri visam pasauliui prieinama svetainėje EPAVELDAS; štai čia:  http://bit.ly/2PbRaQh 

Tomo Venclovos kolekcija papildyta naujais leidiniais

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kaupiama ir saugoma poeto, viešojo intelektualo, literatūros tyrinėtojo prof. Tomo Venclovos kolekcija – tarytum gyvas, nuolatos augantis organizmas.  Net tada, kai gyveno JAV, T. Venclova naujus leidinius dažnai atnešdavo pats, viešnagių Lietuvoje metu. Dabar, visam laikui sugrįžęs į Lietuvą, poetas dažnai užsuka į Nacionalinę biblioteką kaip lankytojas. Praėjusią savaitę jis atėjo su savo kolekcijos papildymu: dviem žurnalais ir naujutėle knyga.

Toliau skaityti „Tomo Venclovos kolekcija papildyta naujais leidiniais”

Ištrauka iš spaudai rengiamo Władysławo Wielhorskio 1915–1917 metų dienoraščio – žurnale „Metai“

Nauji metai, nauji „Metai“. Gurkšnodami rytmetinę kavą, galėjome pasidžiaugti, kad skaitančiosios visuomenės akis pagaliau pasiekė mūsų kolegų Astos Miltenytės bei dr. Tomasz Blaszczak ir vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro triūso rezultatai. „Metuose“ (2020, Nr. 1) publikuojama ištrauka iš W. Wielhorskio dienoraščio. „Władysławo Wielhorskio (1885–1967) asmenybė šiais laikais yra primiršta tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, žinoma tik siaurame specialistų rate. Todėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotojų aptiktas bibliotekos rankraštyne jo 1915–1917 metų dienoraštis, rašytas Balčių dvare (dabar Raseinių rajono Nemakščių seniūnija), yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek supažindinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais. Tokių šaltinių lietuvių literatūroje nėra (gretimiausiu galima laikyti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Karo metų dienoraštį“, – „Metuose“ pasakoja T. Błaszczak. Nekantraudami laukiame Vilniaus knygų mugės 2020, kurios metu  spaustuvės dažais kvepianti knyga, planuojama, bus pristatyta skaitytojams!

Toliau skaityti „Ištrauka iš spaudai rengiamo Władysławo Wielhorskio 1915–1917 metų dienoraščio – žurnale „Metai“”

Baltijos sielos

Baltische zielen : lotgevallen in Estland, Letland en Litouwen / Jan Brokken. – Amsterdam : Atlas Contact, 2019. – 461 p.

Janas Brokkenas – Nyderlanduose puikiai žinomas autorius, parašęs knygų apie tolimus pasaulio kraštus. Nyderlandams geografiškai artimesnės Baltijos šalys ir Kaliningrado sritis (Rusija) pristatomos jo knygoje „Baltijos sielos“ („Baltische Zielen“), pirmą kartą išėjusioje 2010 m. Prieš kelerius metus Nyderlandų Karalystės  ambasadorius Lietuvoje Bertas van der Lingenas šią knygą pavadino „regiono istorijos vadovėliu“. „J. Brokkeno tinklaraštyje perskaičiau, kad olandų turistai po Vilnių vaikšto nešini šiomis knygomis, taigi mūsų ambasados praktikanto paprašiau paruošti turistinį maršrutą. Jį galima parsisiųsti iš rašytojo ir leidyklos tinklalapių“, – pasakojo ambasadorius.[1]

Toliau skaityti „Baltijos sielos”

Rasų kapinės Vilniuje: istorija, menas, gamta

Parengė Vaclava Filipovič

Cmentarz Na Rossie w Wilnie : historia, sztuka, przyroda / pod redakcją Anny Sylwii Czyż i Bartłomieja Gutowskiego] ; [tłumaczenie: G. Barańska, M. Franczak]. – Warszawa : Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa Kulturowego za Granicą Polonika ; Kraków : Towarzystwo Naukowe Societas Vistulana, 2019. – 606 p. : iliustr.. – Bibliogr., p. 580-588, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 589-606. – ISBN 978-83-66172-13-5

Knygoje pateikiama Rasų kapinių Vilniuje istorija, antkapių, laidojimo rūsių ir koplyčių, antkapinių epigrafijų meninės vertės vertinimai bei aptariama kapinių erdvės kompozicija su želdiniais. Kaip įžangoje pažymi Dorota Janiszewska-Jakubiak, straipsniai praturtinti daugeliu šiuolaikinių iliustracijų, papildyti iki šiol nežinoma archyvine medžiaga. Ši studija  – tai tarsi Vilniaus Rasų metraštis, kartu parodantis simbolinę šios nekropolijos reikšmę. Lenkų ir lietuvių tyrinėtojų pastangų sujungimas aiškiai paliudija Rasų kapinių svarbą abiem tautoms ir sukuria harmoningą Rasų nekropolijos vaizdinį kaip Lenkijos ir Lietuvos kultūrinio paveldo liudijimą. Leidinys pristato dokumentavimo darbų, atliktų 2013-2016 m. Rasų kapinėse, rezultatus. Darbai buvo vykdomi Varšuvos Kardinolo Stefano Višinskio universiteto Meno istorijos institutui bendradarbiaujant su Lietuvos edukologijos universitetu pagal Nacionalinės humanistikos plėtros programos projektą. Studija yra šios veiklos rezultatas; greta antkapių katalogo, prieinamo internetu (http://rossa.sztuka.edu.pl), veikia ir paroda po atviru dangumi „Rasų kapinės. Vilniaus nekropolija”, finansuojama Nacionalinio Lenkijos kultūros paveldo užsienyje instituto POLONIKA bei pristatyta Lenkijoje ir Lietuvoje 2018-2019 m.

Publikacija išleista lenkų ir lietuvių kalbomis. Lietuviškoji knygos elektroninė versija  prieinama čia:  https://polonika.pl/upload/2019/inne/ROSSA_LITEWSKA.pdf