Mstislavas Dobužinskis. Pirmieji metai Vilniaus gimnazijoje

Jurgita Kristina Pačkauskienė


Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomi dailininko Mstislavo Dobužinskio 1886–1895 metų moksleivio kalendoriai. Jų paskirtis panaši į šiandieninių darbo kalendorių, skirtų suaugusiesiems, tačiau adresatas – moksleiviai ir gimnazistai. Keturiolikmetis Dobužinskis, tiesa, nebuvo tokių kalendorių pildymo aistruolis, todėl jo užrašų knygelės paprastai likdavo apytuštės… Visgi  jos įdomios ne tik dėl savininko įrašų, tuščiuose lapuose pasitaikančių įklijų ir piešinių, bet ir spausdintų tekstų bei paties leidinio išvaizdos.

Moksleivių kalendoriai „Товарищь“ (Draugas) – tai nuo 1884 metų Otto Kirchnerio leidykloje (Sankt Peterburgas) leistos nedidelės (maždaug A6 formato) knygelės. Kieti jų viršeliai aptraukti medžiaga, ant kurios kasmet išspaudžiamas šiek tiek besiskiriantis (šriftu, spalvomis, motyvais, ornamentu) tos pačios struktūros piešinys, o galiniame kietviršyje suformuojama vieta pieštukui įkišti. Knygelės turinys turi pastoviąsias rubrikas ir besikeičiančius tekstus. Pradžioje, kaip įprasta ir šiandien, – akademinių metų kalendorius su religinėmis ir pasaulietinėmis šventėmis. Dvejus metus, t.y. iki 1886/1887 m., moksleivių knygelėje buvo spausdinamas ne tik oficialus stačiatikių kalendorius, bet ir religiniai – žydiškas bei musulmoniškas, tuomet vadintas mahometonų. Kasmet būdavo pateikiamas ir religinių švenčių (atostogų laiko?) sąrašas, pamokų tvarkaraščio lentelės, adresinė, lapai mokslo knygoms (vadovėliams) ir elementariajai buhalterijai (piniginės išlaidas ir įplaukos) susirašyti. Įdomu tai, jog knygelės turinyje numatytas ir vienas lapas draugų sąrašui (savotiška socialinio tinklo užuomazga?). Knygelės gale – iliustruoti judrių žaidimų arba fizinių pratimų aprašymai, o paskutiniuose puslapiuose – knygynų ir parduotuvių reklamos. Daugiausia vietos, kaip ir šiandieniuose darbo kalendoriuose, buvo skiriama savaitės planams. Knygelių turinys kasmet buvo papildomas populiariais moksliniais tekstais, grožinės literatūros ar matematinių formulių sąrašais, naujomis reklamomis (kartais net iliustruotomis). Toliau skaityti „Mstislavas Dobužinskis. Pirmieji metai Vilniaus gimnazijoje”

Olgai buvo lemta tapti primadona

 

Architektas Dubeneckis tas Vladimiras

Čia Kaune apsigyvent turėjo įnorį

Su žmona, kuriai primadona baleto

Lemta tapti, ėmė projektuot iš lėto

Iš pradžių namus, po to ir Karo rūmus

– Rašo poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė. Tarpukarinio Kauno atmosfera dvelkiantis eilėraštis publikuotas „Šiaurės Atėnuose“ (2018 09 07)

Parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ fragmentas

Ryškioji Olga Dubeneckienė-Kalpokienė yra mūsų parodos-edukacijos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ , kurioje pristatome 1918-1940 m. Lietuvoje dirbusius ir jai nusipelniusius užsieniečius, herojė.

 

Žvilgsnis į lietuvių ir lenkų santykius išeivijoje

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką nuolat plaukia lituaninės knygos: dažniausiai jos būna istorinio pobūdžio, tačiau pasitaiko ir, pavyzdžiui, spalvingų knygelių vaikams (Kakei Makei puikiai sekasi Latvijoje!). Itin smagu knygos viršelyje išvysti pažįstamo žmogaus pavardę. Šiuo atveju – Nacionalinės bibliotekos darbuotojos dr. Giedrės Milerytės-Japertienės.

Šaltinių publikacija „Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945-1990 metais“ išėjo dar 2014 m.[1] Šią vasarą šaltinių publikaciją papildė Milerytės-Japertienės monografija „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945-1990 m.“, kurią, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.[2] Toliau skaityti „Žvilgsnis į lietuvių ir lenkų santykius išeivijoje”

Moldovos nacionalinės bibliotekos atstovų vizitas

Tautinių bendrijų namuose

Šią savaitę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje su darbo vizitu viešintys Moldovos nacionalinės bibliotekos delegacijos nariai turėjo galimybę susipažinti su Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriuje atliekamais lituanikos darbais, pasidalinti mintimis ir įžvalgomis, kaip panašius darbus geriau koordinuoti savojoje bibliotekoje vykdant informacijos apie moldoviką registravimo procesus.

Kolegos iš Moldovos pasinaudojo ir praktine galimybe įtvirtinti bendradarbiavimo ryšius su mūsų šalyje gyvenančiais moldavų diasporos atstovais. Viešnagės Tautinių bendrijų namuose metu jie susipažino su Lietuvos rumunų kultūrinės bendrijos „Dačija“, vienijančios ir moldavus, veikla. Bendrijos pirmininkė Lučija Andrijesku-Bartkienė viešnioms papasakojo apie organizacijos istoriją ir įvairiapusę veiklą. Susitikimo metu buvo aptartos ateities bendradarbiavimo galimybės.

Ruduo Vilniuje

Tomas Venclova Užupyje, 2018 m. Sauliaus Vasiliausko nuotr.

Šį rugsėjį Lietuvoje vieši poetas, Jeilio universiteto emeritas, slavistikos prof. Tomas Venclova. Po dviejų savaičių, rugsėjo 21 d., poetas dalyvaus išskirtiniame renginyje: parodos „Rusų egzodo kolekcija“ pristatyme ir diskusijoje. Šią kolekciją Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo Šveicarijoje gyvenantis mecenatas Arminio Sciolli. Plačiau apie renginį >>  Toliau skaityti „Ruduo Vilniuje”

Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai

Dalia Cidzikaitė


Taip atrodo Draugo archyvų paieškos langas

Netrukus pasirodysiančiame Lithuanian Heritage rugsėjo-spalio mėn. numeryje lietuviškos diasporos tyrinėtojų laukia džiugi žinia – kitais metais internete bus galima sklaidyti beveik visus – 99 proc. – vieno iš seniausių (pradėtas leisti kaip savaitraštis 1909 m. Wilkes Barre, PA) ir ilgiausiai už Lietuvos ribų leidžiamo laikraščio Draugas archyvinių numerių! Toliau skaityti „Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai”