„Metų knygos rinkimai“: kelios citatos iš Rūtos Oginskaitės „Gib a kuk. Žvilgtelėk“

Savo naujoje, šeštoje, knygoje „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (Tyto alba, 2017) Rūta Oginskaitė kviečia žvilgtelėti į vieno iš žymiausių Lietuvos rašytojų Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, kūrybą ir amatą, šeimos ir žydų tautos likimus. Pasak autorės, rašydama knygą, ji stengėsi, kad skaitytojas pasijustų esąs Grigorijaus ir Olgos Kanovičių namuose. Lietuviškai, su išsprūstančiais žydiškais, rusiškais posakiais ir kartais ne visai lietuviška tvarka sudėliotais žodžiais 87 metų rašytojas pasakoja apie savo ilgametę kūrybą, o jo bendraamžė žmona Olga papildo jį jautriausiomis detalėmis, citatomis ir čia pat deklamuojamomis tekstų ištraukomis.

„Metų knygos rinkimuose“ knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ nominuota „Publicistikos ir dokumentikos“ kategorijoje. Jos pristatymas vyks lapkričio 20 d. 18 val. Renginių erdvėje (III a.). Plačiau apie renginį >>


Nežinau, kaip išvengiau pavojaus likti nevykusiu poetu arba poetu, kuris išstena eilėraščius. Rašiau taip, kaip man po mano knygelės patarė Aldona Liobytė: apie tai, ką pažįstu ir kas man brangu. Apie savo senelę. (…)

Taigi, pirmieji, kurie padrąsino mane rašyti apie žydus, – visi buvo lietuviai.

Girdėjau per savo karjerą žydų priekaištų: labai liūdnai pasakoji, nėra Šolom Aleichemo humoro. Atsakydavau, kad esu rašytojas po Osvencimo.

Visi mano romanai, o jų nemažai, iš tikrųjų yra vienas pasakojimas apie tuos pačius žmones. Tai klodas gyvenimo, kurį pažinojau nuo mažens, man nereikėjo nieko išgalvoti.

Viešai esu tą sakęs ir dabar sakau: rašydamas galvojau apie apiplėštą, apvogtą žydų auditoriją, kuri nežino nei savo pradžios, nei pabaigos, nežino, kas yra žydų gyvenimas.

Rimta proza reikalauja labai stiprios sėdynės.

Žodis galingas, ypač jei liečia tuos, kurie tau atrodo ne taip gyvenantys arba geriau už tave gyvenantys, arba neteisingai gyvenantys.

Man neišeina iš galvos senelės žodžiai: „Musė žiūri į mus ir galvoja, kad mes esam didelės musės, kurios neskraido, bet turi jėgą.“

Nuo lapkričio 20 d.: „Metų knygos rinkimai“ – susitikimai su knygų autoriais

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką grįžta gyvi pokalbiai su autoriais, kurių kūriniai nominuoti „Metų knygos“ titului. Šiemet į susitikimus su skaitytojais kviesime ne tik po vieną rašytoją, bet ir jų poras.

„Metų knygos“ renginių ciklą Nacionalinė biblioteka lapkričio 20 d. pradės „Tyto albos“ išleista Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (moderatorius Daumantas Todesas). Lapkritį taip pat lauks susitikimas su dviem poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais: Greta Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. Pokalbį su jais ves literatūrologė Lina Buividavičiūtė. Gruodį vyks dar du susitikimai su „Metų knygų rinkimams“ nominuotų kūrinių autoriais: su poetais Tomu Petruliu ir Mariumi Buroku (moderatorė literatūrologė dr. Virginija Cibarauskė), taip pat Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite, kurias kalbins literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.

2019 m. sausį ir vasarį lauks susitikimai su Tomu Venclova, Sigitu Parulskiu, Herkumi Kunčiumi, Giedra Radvilavičiūte, Leonardu Gutausku, Aurimu Švedu ir Kornelijumi Plateliu. Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia ›. Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2019 m. vasario 17 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip 5 kartus), elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius. Toliau skaityti „Nuo lapkričio 20 d.: „Metų knygos rinkimai“ – susitikimai su knygų autoriais“

Lapkričio 7 d.: Jolantos Zabulytės knygos „Anykščių krašto kryždirbystė: mediniai paminklai“ pristatymas

Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Kviečiame Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pažinti Lietuvos kryždirbystę ir kryžių simboliką, kurią  2001 m. UNESCO pripažino žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru.

Menotyrininkė Jolanta Zabulytė  (g. 1963 m.) Lietuvos kryždirbyste susidomėjo XX a. 9 dešimtmetyje. Liaudies memorialiniai paminklai tapo jos menotyros studijų tuometiniame Vilniaus dailės institute diplominio darbo tema, vėliau – daktaro disertacijos „XIX a. – XX a. vid. Lietuvos mediniai kryžiai pasaulio tradicijų kontekste“ (apginta 2007 m. Vilniaus dailės akademijoje) objektu. „Anykščių krašto kryždirbystė: mediniai paminklai“ – jau antroji autorės knyga, skirta visiems, besidomintiems lokalia istorija, Anykščių kraštu, liaudies kūrybos ir religinėmis tradicijomis. Tai pirmoji Anykščių krašto kryždirbystės studija, pavyzdys kitų Lietuvos regionų kryždirbystės, mažosios architektūros paveldo tyrimams.

Knygos pristatymo renginyje dalyvaus knygos autorė dr. J. Zabulytė, dr. Vytautas Tumėnas, dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė.

Taip pat renginio metu bus eksponuojama Nacionalinėje bibliotekoje saugoma žymaus Lietuvos bibliografo ir bibliofilo, tarpukario Lietuvos karininko Vytauto Steponaičio sakralinės liaudies skulptūros kolekcija.

Trumpai apie renginį

Data
lapkričio 7 d.
Laikas
17.30 val.
Vieta
Meno erdvė, V a.
Trukmė
2 val.
Dalyvavimas
įėjimas laisvas
Daugiau informacijos
socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Įvyko BaltHerNet jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Kalba seminaro organizatorė Maarja Merivoo-Parro (Talino universitetas)

Spalio 1-2 dienomis Vilniaus universitete ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Baltijos šalių paveldo tinklo (Baltic Heritage Network; BaltHerNet) jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras. Jame savo tyrinėjimus, vykdomus diasporos srityje, pristatė tyrėjos iš visų trijų Baltijos šalių.

Seminare dalyvavo dvi Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos. Sakytinės istorijos žanru besidominti dr. Dalia Cidzikaitė perskaitė pranešimą „Oral histories of Lithuanian life in America“. Valdonė Budreckaitė pristatė tarptautinį projektą „Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“, kuriame nuo 2017 m. dalyvauja Nacionalinė biblioteka.

Nevyriausybinė organizacija BaltHerNet įkurta Tartu (Estija) 2008 m. pradžioje. Lietuvos nacionalinė biblioteka, kaupianti lietuvių diasporos paveldą, jos veikloje aktyviai dalyvauja nuo pat pradžių. Neseniai pasirodė trečiasis 2018-ųjų BaltHerNet naujienlaiškis, kuriame pristatomi keli diasporos tyrėjams aktualūs įvykiai iš Lietuvos.

BaltHerNet tarybos narės: Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė ir Kristine Bekere (Latvijos mokslų akademija)

Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“

Kalba Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

Penktadienį, rugsėjo 21 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) jaukiai pristatyta paroda „Rusų egzodo kolekcija“. Renginio pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad biblioteka yra nacionalinė, tačiau ne nacionalistinė institucija. Iki šiol ji specializavosi lietuvių diasporos srityje, tačiau rusų egzodo literatūros kolekcija galbūt nubrėžia naują veiklos kryptį.

„Aš tokio antreprenerio kultūros srityje seniai nesu sutikęs“, – taip Nacionalinės bibliotekos direktorius pristatė Šveicarijoje gyvenantį mecenatą Arminio Sciolli, kurio dėka rusų egzodo literatūros kolekcija atsidūrė Lietuvoje. Pats A. Sciolli kalbėjo pajuokaudamas, be pompastikos. Mecenatas teigė, kad kolekciją pristatyti Valstybingumo erdvėje, kur saugoma Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka, jam esanti čechoviška situacija. Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje A. Sciolli ir jo žmonai, lietuvių diasporos narei, gimė sūnus, žmona kūdikį norėjusi pavadinti Landsbergiu (galiausiai berniukas visgi gavo įprastesnį vardą). Kalbėdamas apie kolekcijos kilmę mecenatas nedaugžodžiavo: knygas prieš kelis dešimtmečius įsigijęs iš džentelmeno, kuris – dabar jau galįs atskleisti – dirbo CŽV.

Kalba mecenatas Arminio Sciolli

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija““

Spalio 2 d.: knygos „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ pristatymas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ maloniai kviečia į Michaelo Wolffo knygos pristatymą. Drauge su renginio vedėjais mėginsime įminti mįslę, atsakymo į kurią vis dar nežino pasaulis: kaip visiškai nesistemišką žmogų, iškilusį per tos pačios politinės valdžios, kurios jis siekia, kritiką, suderinti su didžiule JAV politine mašina?

Dramatišku realybės trileriu vadinamą knygą pristatys ir jos temomis diskutuos:

  • Aurelijus Katkevičius – kultūrologas, vertėjas, žurnalo „Verslo klasė“ vyriausiasis redaktorius;
  • Aidas Puklevičius – žurnalistas, prozininkas;
  • Linas Kojala  – dėstytojas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų  instituto doktorantas, Rytų Europos studijų centro direktorius.

Michaelas Wolffas – amerikiečių rašytojas, žurnalistas ir apžvalgininkas („USA Today“, „The Hollywood Reporter“, „GQ“) išleido šešias knygas, be kitų, – žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho biografiją. „Ugnis ir įniršis“ – septintoji jo knyga, iškart tapusi pasauliniu bestseleriu.

Tai  dokumentinė proza apie pirmuosius Donaldo Trumpo prezidentavimo metus (nuo 2016 m. lapkričio 8-osios, dienos po rinkimų, iki 2017 m. spalio), kai buvo atleistas vyriausiasis strateginis prezidento patarėjas Stephenas Bannonas, kurio rinkimų planas kurti kampaniją priešinantis politikos elitui ir visai biurokratinei sistemai, daugelio vertintojų manymu, atvedė Respublikonų partijos kandidatą į Baltuosius rūmus.

Per šiek tiek daugiau negu valandą, ne visai nešališku Steve’o Bannono vertinimu, apsvaigęs Trumpas virto netikinčiu Trumpu, o paskui – visiškai išsigandusiu Trumpu. Bet dar turėjo įvykti galutinė transformacija: staiga Donaldas Trumpas tapo žmogumi, kuris patikėjo, kad jis visiškai nusipelnė būti Jungtinių Valstijų prezidentu ir sugebės juo būti. 

Michael Wolff


Trumpai apie renginį

Data spalio 2 d.
Laikas 17.30 val.
Vieta Valstybingumo erdvė. II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›