Lituani(sti)ka – Puslapis 136 – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lankėsi JAV lietuvis Kęstutis Nakas

D. Cidzikaitės nuotraukoje: Režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene — D. Cidzikaitės nuotraukoje: režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene

Vasara LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje – svečių metas. Rugpjūčio 8 dieną mus aplankė JAV lietuvis Kęstutis Nakas. Režisierius, aktorius ir rašytojas domėjosi LNB saugomais fondais, ypač senąja prieš Antrąjį pasaulinį karą leista spauda tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svečias susitiko su IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadove Jolanta Budriūniene, pavaduotoja dr. Giedre Mileryte-Japertiene bei skyriaus vyr. metodininkėmis-tyrėjomis dr. Dalia Cidzikaite ir dr. Lara Lempertiene. Su pastarąja Nakas pasidalino savo sumanymu parašyti pjesę apie lietuvių ir žydų gyvenimą prieš holokaustą.

Emigracijos priežastys pagal tarpukario diplomatą Kazį Gineitį

Tarpukario Lietuvoje, kaip ir dabar, ieškota emigracijos priežasčių ir būdų ją sustabdyti.

1925 m. diplomatas Kazys Gineitis, mąstydamas apie lietuvių emigracijos priežastis, vaizdingai aprašė to meto valstybės gyvenimą. Pateikiame nedidelę ištrauką.

Mūsų žymesnieji veikėjai, mūsų daugelis aukštesnių valdininkų patriotų dirba labai daug ir atsidavę, nors ir labai menką algą gaudami. Bet buržuazija, mažoji valdininkija, menininkai ir kiti nesupranta didelio sistemingo darbo svarbumo ir todėl iš daugelio jų nieko svarbesnio neišeis. Gabiausi žmonės kartais nieko neatsiekia gyvenime, nes jie yra tinginiai. Pas mus pradeda įsivyrauti toks rusiškas biurokratų paprotys, kad tik galėtų išvengt atsakomybės, kad tik galėtų uždėt tokią rezoliuciją, kad būtinai nuo savų pečių galėtų atsikratyti tą bylą, ir nėra tos kūrybinės pasijos pats reikalas atlikti. Tas mūsų pirmyneigą baisiai trukdys. Pone valdininke, pildyk įstatymus visuomet kuo stropiausiai, bet nedrebėk dėl atsakomybės, galvok apie naudą valstybei. Jeigu ką bloga padarysi, privalai būti nubaustas, smarkiai nubaustas, bet užtat būsi vyras, būsi valstybinis žmogus, bet ne biurokratas, nuolat siunčią raštus kitiems atlikti. Nematyti jokio kito tikro būdo nuo mūsų atlikimybės atsivaduoti, kaip tik didinant tautos darbingumą. Tol mes būsime aplūžę, žiūrėsime į užkaltus stočių langus, nors jau buvo laiko jiems pataisyti, gyvensime nešvaroje, neturėsime moderninių komfortų, šaunių miestelių ir ieškosime būdų nors trumpam laikui į užsienį išsprukti, kol mes būsime tinginiai.

K. Gineitis, Amerika ir Amerikos lietuviai, Kaunas, 1925, p. 80–81.

LR Užsienio reikalų ministerijos atstovų vizitas

Rugpjūčio 2 d. IMD Lituanistikos tyrimų skyriuje lankėsi svečiai iš LR Užsienio reikalų ministerijos: Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Projektų valdymo skyriaus vedėja Gitana Skripkaitė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Katažyna Voišnis ir Užsienio lietuvių departamento laikinoji direktorė Lina Žukauskaitė. Ministerijos atstovų iniciatyva įvykusiame susitikime aptartos Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo formavimo galimybės, aktyviau išnaudojant LR ambasadų indėlį. Atkreiptas dėmesys į kultūros atašė veiklų, susijusių su mūsų šalies kultūros, meno, muzikos, literatūros reprezentavimu ir jų rezultatų sklaidos panaudojimo galimybes. Pokalbio metu išsamiai pristatytos IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis patirtys, aktualizuoti lietuvių diasporos kultūrinio paveldo sklaidos klausimai. Ypač didelio svečių susidomėjimo sulaukė nuo rugsėjo pradėsiantis veiklą edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją 2“. Sulaukta konkrečių pasiūlymų bendradarbiauti šio projekto veiklose.

Svečiavosi muzikas Virgilijus Vaitkus

Virgilijus Vaitkus prie Lozoraičių šeimos kolekcijos Lituanistikos tyrimų skyriaus fonde

Vakar, 2016 m. liepos 28 d., Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje lankėsi garbingas svečias iš Londono – Virgilijus Vaitkus. Muzikas nuo 2005 m. gyvena Londone, dirba chorvedžiu ir vargonininku Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijoje.

Virgilijus Vaitkus 1991-2005 m. gyveno Romoje, kur vertėsi privačiomis muzikos pamokomis ir koncertavimu. Likimas jį suvedė su Lozoraičių šeima. Ponios Danielos Lozoraitis prašymu muzikas padėjo jai sutvarkyti gausią šeimos knygų kolekciją, kuri 2007–2011 m. pasiekė Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Šiandien Lozoraičių biblioteka saugoma Lituanistikos tyrimų skyriaus fonde. Ją sudaro daugiau nei 23 tūkst. leidinių lietuvių, lenkų, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis. Vaikščiodamas tarp lentynų, V. Vaitkus prisiminė laikus, kuomet jis pats grupavo, vartė, valė ir dėliojo leidinius. Atpasakojo įvairių nutikimų ir pokalbių su ponia Daniela nuotrupas. Domėjosi kolekcijos likimu.

Dr. Lara Lempertienė dalyvavo akademiniuose renginiuose Maskvoje, Kijeve ir Oksforde

Šią vasarą IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Lara Lempertienė dalyvavo keliuose tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Birželio 14-16 d. Maskvos Tolerancijos centre vykusioje konferencijoje Soviet Jewish History: New Sources, New Approaches ji perskaitė pranešimą Tarp dviejų priešų: Vilnius krašto žydai, deportuoti ir įkalinti sovietų ir nacių 1939 m., ir jų sugražinimo į Lietuvos Respubliką pastangos. Dr. L. Lempertienės temos pasirinkimą lėmė faktas, kad Lietuvos Centriniame valstybės archyve saugomi įdomūs, tačiau beveik netyrinėti dokumentai, liudijantys pastangas į Lietuvą sugrąžinti jos piliečius, tarp jų– žydų bendruomenės narius. Pranešimas perskaitytas rusiškai, aktyviai aptartas anglų kalba. Anot tyrėjos, daugelis konferencijoje pristatytų pranešimų buvo įdomūs ir aktualūs, o jų aptarimai gyvi ir dėmesingi. Planuojama pranešimų pagrindu parengti straipsnių rinkinį.

Birželio 28-liepos 1 d. Kijeve įvyko konferencija, skirta žydų literatūros klasiko, vieno pagrindinių moderniosios grožinės jidiš literatūros kūrėjų Šolom-Aleichemo 100-ioms mirties metinėms, Sholom-Aleichem – Writer and Symbol. Dr. L. Lempertienė perskaitė pranešimą Šolom-Aleichemo vertimai į lietuvų kalbą: kas? kada? kodėl? Jame lyginami tarpukariu, nepriklausomoje Lietuvoje, atlikti žydų vertėjų darbai, publikuoti savaitraštyje Apžvalga bei išleisti dviejose žydų rašytojų apsakymų rinktinėse, tai pat ir Dominyko Urbo pokariniai vertimai. Pranešimas skaitytas rusų kalba, diskusija vyko rusiškai, ukrainietiškai ir angliškai. Šios konferencijos medžiagą taip pat planuojama išleisti kaip knygą.

Per tarptautinį seminarą Oksfordo universitete

Liepos 3-15 d. dr. L. Lempertienė dalyvavo tarptautiniame moksliniame-metodiniame seminare Hebrew Manuscript Studies: Codicology, Palaeography, Textual History, kurį organizavo Oxford Centre for Hebrew and Jewish Studies ir Bodleian Library. Seminaro metu nagrinėti viduramžių žydų rankraščiai: Bodleana turi vieną geriausių kolekcijų pasaulyje. Seminare dėstė žydų paleografijos ir kodikologijos korifėjai – profesoriai Malachi Beit-Arie, Judith Olszowy-Schlanger, Sarit Shalev-Eini, Nurit Pasternak ir kt. Jų paskaitos, kaip ir galimybė susipažinti bei dirbti su Bodleanos žydų rankraščių kolekcijos pavyzdžiais, buvo neįkainojama patirtis. Šis seminaras dr. L. Lempertienėi, Nacionalinėje bibliotekoje dirbančiai su senosiomis knygomis bei rankraščiais, tapo ypač svarbiu kvalifikacijos kėlimo etapu.

Miniatiūrinė rankraštinė maldaknygė iš Vokietijos

Orientalistinė rankraštinė Biblija su komentarais, mikrografijos technika surašytais mitinių gyvūnų formose

Jono III Sobieskio puotos ir pasninkai

Parengė Vytautas Smilgevičius

1695 metų rugpjūčio 7 diena, sekmadienis, Jono III Sobieskio rezidencija Wilanovoje. Jo Didenybei buvo patiekti 37, karalaičiams – 20, Rusios vaivadai – 21 mėsiškas patiekalas. Puotoje dalyvavęs ponas Želigovskis gavo tik mėsos ir žąsį, kaip ir dvaro paiždininkio tarnai. Prie patiekalų duota daržovių, taukų, grikių košės, kiaušinių, pieno, prieskonių, kitų produktų. Lapkričio 29, pasninko metas. Vaizdas keičiasi: tik keletas mėsiškų patiekalų, valgiui siūlyta 8 rūšių žuvies, taip pat kiaušinių, ryžių, migdolų, svogūnų, taukų. Toliau skaityti „Jono III Sobieskio puotos ir pasninkai”