Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius kartu su partneriais Ukmergės A. Smetonos gimnazija, Ukmergės rajono savivaldybės V. Šlaito viešąja biblioteka ir NVO „Global Lithuanian Leaders“ pradėjo vykdyti Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“. Š.m. rugsėjo 17 d. Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje įvyko partnerių projekto pradžios susitikimas, kurio metu aptarta penkis mėnesius numatytų vykdyti priemonių eiga, partnerių atsakomybės, pristatyti siektini rezultatai. Toliau skaityti „Pradedamas vykdyti edukacinis projektas „Pokalbiai apie emigraciją“”
Ar žinojote, kad rašytojas Marius Katiliškis rašė ne tik prozą, bet ir poeziją? 2004 m. Šiaulių leidykla Saulės delta išleido M. Katiliškio ankstyvosios poezijos rinkinį Mano žodžiai. Knyga saugoma M. Mažvydo bibliotekos Bendruosiuose fonduose. Rašytojas gimė 1914 m. rugsėjo 15 d. Sukakties proga dalijamės eilėraščiu, paskelbtu žurnale Metmenys, 1965, Nr.10, p. 3.
Knygoje „The land of weddings and rain: nation and modernity in post-socialist Lithuania“ („Lietaus ir vestuvių žemė: tauta ir modernybė šiuolaikinėje Lietuvoje“) Gediminas Lankauskas, Reginos universiteto Kanadoje Antropologijos katedros profesorius, susitelkia į miestiečių vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje. Prie modernybės sąvokos tyrėją nukreipė kalbinti lietuviai, dažnai vartoję žodžius „modernybė“, „moderniškas“, „modernizacija“ ir pan. Nors vestuvėse daugėja vakarietiškų elementų, organizatoriai neatsisako ir tradicinių, per kuriuos išreiškiama lietuvybė, t.y., priklausymas tautai. Pasak knygos autoriaus, tyrinėti vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje reiškia įžengti į didžiulę ir klaidžią etnografinę teritoriją, užklystant į švenčiausias tautai vietas. Vestuvės tebėra ritualas, perteikiantis biologinio ir socialinio atsinaujinimo vizijas, leidžiantis pamatyti ar bent jau įsivaizduoti ateitį.
Parodą pristato Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Nuotraukos aut. Laima Tikuišienė
Rugsėjo 12 d. Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB ) šventė 65-ių metų įkūrimo jubiliejų. Renginiui, sukvietusiam daugiau nei šimtą bendruomenės narių (iš viso ŠLB registruota 150), parengtoje išsamioje programoje buvo nušviesta ir pirmųjų lietuvių šioje šalyje kūrimosi istorija, ir šiandieninės emigracijos veiklos bruožai. Istorinį renginio kontekstą puikiai iliustravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“
Supažindindama su parodos idėja, Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė akcentavo, jog parodos turinys sukurtas remiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu“, 2011 m. UNESCO pripažintu ypatingos reikšmės objektu ir įtrauktu į programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tarp gausių Vokietijos DP stovyklose leistų spaudos pavyzdžių renginio dalyviai galėjo išvysti ir Šveicarijos lietuvių leidybos bandymų.
Šveicarijos lietuvių bendruomenės šventės akimirka. Nuotraukos aut. Laima Tikuišienė
Kilnojamosios parodos rengimą ir sklaidos programą iš dalies finansavo Kultūros ministerija, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai rekomendavus. Pervežant parodą maloniai talkino Užsienio reikalų ministerija.
Vilnius, kaip ir kiti Europos ar pasaulio didmiesčiai, kenčia nuo didelių transporto kamščių. Daugiausiai kamščių mieste susidaro rytinio ir vakarinio piko metu. Miesto valdžia, spręsdama transporto kamščių problemą, pateikia naujų transporto spūsčių sprendimo būdų. O štai kokią alternatyvą siūlo Amerikos lietuvių išeivijos leidinys „Pensininkas“. Naujas susisiekimo būdas – vienračiu! Ar toks keliavimo būdas prigytų Lietuvoje?