„Gyvenime verta turėti prie savęs kelis pyrago trupinius“

Nors šiemet pavasario pradžios nuotaika nėra pakili, prasidėjo tradicinė Kaziuko mugė. Kovas asocijuojasi ir su frankofonija.  Ar žinojote, kad Vilniuje iškeptas aguonų pyragas aprašytas puikiame prancūziškame romane? Šio Romano autorius – Vilniuje gimęs rašytojas Romainas Gary (tikrasis vardas – Romanas Kacewas; 1914–1980).

Ekscentriškos motinos pastatytas į kvailą padėtį, aštuonmetis Romanas ketino pasidaryti sau galą. Jį išgelbėjo aguonų pyragas ir katinas.

Namo kieme buvo toks malkų sandėlis […] įdėmiai apžiūrėjau pliauskas viršuj, aplink, kad šiukštu neapsirikčiau ir parinkčiau būtent tas, kurias reikia ištraukti, kad viskas galiausiai baigtųsi suvisai, kad medinė mano tvirtovė užgriūtų […] Staiga prisiminiau turįs kišenėje gabalą aguonų pyrago, kurį iš ryto nugvelbiau mūsų name įsikūrusioje konditerijos gaminių parduotuvėje, kai konditeris buvo užsiėmęs su klientais. Suvalgiau jį. […] Mane išgelbėjo katinas. Jo snukutis išniro priešais mane tarp pliauskų, ir valandėlę mudu nustebę žiūrėjome vienas į kitą. […] nė trupučio nesudvejojęs, ėmė laižyti man veidą. Neturėjau jokių iliuzijų dėl tokios netikėtos meilės priežasčių. Nuo ašarų aguonų pyrago trupiniai prilipo man prie skruostų ir smakro. Glamonės buvo savanaudiškos. Bet man buvo vis vien.

Aušros pažadas : [romanas] / Romain Gary ; iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2021]. P. 45-47
Romualdo Kvinto paminklas Romainui Gary Basanavičiaus gatvėje Vilniuje. Jeigu istorija tikra, malkų sandėlis buvo kažkur netoliese.

Kelios akimirkos iš Vilniaus knygų mugės

Vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ po pertraukos įvyko Vilniaus knygų mugė. Deja, šiemet jos pirmoji diena sutapo su karo Ukrainoje pradžia. Nors nuotaikos buvo slogios, renginiai padėdavo bent trumpam nukreipti mintis, pagyventi įprastesniu ritmu.

Pokalbis „Vertėjo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje“

Akimirka iš pokalbio. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Kiek verstinė literatūra bus svarbi ateityje ir kokia vertėjų misija šiuolaikiniame pasaulyje? Į šiuos klausimus atsakymų ieškota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro pokalbių su vertėjais, Šv. Jeronimo premijos laureatais, cikle. Pokalbiai publikuojami interneto dienraštyje Bernardinai.lt, o Vilniaus knygų mugėje vertėjo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje aptarė Šv. Jeronimo premijos laureatai Irena Aleksaitė, Rūta Jonynaitė ir Laimantas Jonušys. Pokalbį moderuos Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius.

Akimirkų iš renginio publikavo 15min>>

Toliau skaityti „Kelios akimirkos iš Vilniaus knygų mugės”

Netekome Virginijos Aputienės

Nuotrauka iš parodos „Juozas Aputis. Švytinčio krūmo beieškant“

Šį vasarį netekome kalbos redaktorės, stilistės Virginijos Aputienės (1937–2022), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidinių kalbą puoselėjusios daugiau kaip penkiasdešimt metų (1963–2014).

Kaip galima nujausti iš pavardės, V. Aputienė savo asmeninį gyvenimą susiejo su lietuvių literatūros klasiku Juozu Apučiu (1936–2010). Jų kartu praleisto laiko akimirkų galima rasti virtualioje parodoje „Juozas Aputis. Švytinčio krūmo beieškant“, kurią Nacionalinė biblioteka parengė rašytojo 80-osioms gimimo metinėms paminėti: https://parodos.lnb.lt/exhibits/show/juozas-aputis/ikonografija  Rengiant parodą prisidėjo ir pati V. Aputienė.

2018 m. žurnale  „Tarp knygų“ (Nr. 6) pasirodė V. Aputienės tekstas „Prahos pavasario atminimas“. Jame autorė panaudojo tekstą iš savo senos užrašų knygutės.  Publikacija liudija, kad  V. Aputienė, kaip ir garsusis jos vyras, turėjo lengvą ranką, pastabią akį. Straipsnį galima perskaityti ir virtualiai: https://issuu.com/tarpknygu/docs/tarp_knygu_2018_06

Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyrius 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje

Vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ po pertraukos įvyks Vilniaus knygų mugė. Joje pristatysime knygas, prie kurių rengimo vienaip ar kitaip prisidėjo mūsų skyriaus darbuotojai.  Taip pat pakviesime į akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ nominantų paskelbimą ir pokalbį apie vertėjo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje.  

VASARIO 24 d. (ketvirtadienis) – Bičiulių diena

16–16.40 val., „Litexpo“, LRT salė 5.1, Vertėjo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje.

Vertėjo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje aptars Irena Aleksaitė, Rūta Jonynaitė ir Laimantas Jonušys. Pokalbį moderuos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius. Atsakymų į klausimus apie vertėjo vaidmenį jau kurį laiką  ieškoma Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro pokalbių su vertėjais, Šv. Jeronimo premijos laureatais, cikle (pokalbiai publikuojami interneto dienraštyje Bernardinai.lt). Renginio Knygų mugėje partnerė –  Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga.

Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyrius 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje”

Sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė lietuvių literatūros klasikė Ieva Simonaitytė

Parengė Arida Riaubienė

Evutė (Ieva Simonaitytė). Portretinė nuotrauka / Bernardas Aleknavičius. Klaipėdos aps. I.Simonaitytės VB

Sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė lietuvių literatūros klasikė Ieva Simonaitytė.  Rašytoją išgarsino romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), už kurį 1936 m. ji buvo apdovanota Lietuvos valstybine premija.

 Rašytojos kūryboje reikšmingą vietą užima trys atsiminimų knygos – „… O buvo taip“ (1960), „Ne ta pastogė“ (1962), „Nebaigta knyga“(1965).  Apie autobiografinę trilogiją literatūros kritikas  Vytautas Kubilius rašė: „Autorei atrodė, kad ji pasakoja viską taip, kaip buvo tais ir anais, ir užpraeitais metais, nieko nepridėdama ir neatimdama. Jos „atminties dėžutėje“ buvo išsilaikę motinos, tetų ir kaimynų posakiai, žmonių veidai ir istorijos, jos pačios skaudūs patyrimai. Ir ji žėrė viską, ką atsiminė, – didelius įvykius ir mažmožius, nelabai rūpindamasi jų atranka, jungimu į stambesnius veiksmo vienetus ar problemų tęsinius. Norėjo atkurti natūralią  gyvenimo tėkmę, kur viskas taip greitai juda, keičiasi, slenka į nežinomą rytdieną be jokių užduočių“[1].

 Viena iš temų, prie kurios vis grįžtama  autobiografinėje trilogijoje, yra knygos.  Atrinkome keletą ištraukų iš 1977 m. išleistos Ievos Simonaitytės knygos  „ … O buvo taip“.

„Ir taip, kai nė vieno namie nebūdavo, užlipdavau ant aukšto, atsidarydavau draudžiamąją  skarbų  skrynelę ir skaitydavau. Skaitydavau akim, lūpom, širdim. O ausys tartum šuniuko: ar nesugirgždėjo sniegas, ar niekas nevėrė durų …

Ir taip savo būdu sėmiausi  žinių apie visą pasaulį“   /p. 127/.

„Moterys arba mergaitės, kurios dar laikosi senovės, knygas turi susirišusios arba įvyniojusios į skaisčiai baltas nosines.  O prie knygos pridėta  puokštelė – mėtų, žalmedžio, Marijos lapų. Į šiuos žalius lapus įkaišiota vienos kitos tuo laiku pražydusios gėlės žiedas.

Moterys arba mergaitės, kurios jau labai moderniškos, tos knygų neberiša į nosines. Jos stengiasi turėti giesmių knygas su baltais  kauliniais viršeliais, ant kurių viršaus įspausta monograma ir kurių kraštai paauksuoti.

O gėlių puokštelė – kvepiančių gėlių – vis dėlto prispaudžiama ir  prie knygos“ /p. 191-192/.

Toliau skaityti „Sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė lietuvių literatūros klasikė Ieva Simonaitytė”

„Knygotyroje“ pasirodė Aridos Riaubienės straipsnis

Pasirodė naujas „Knygotyros“ tomas (T. 77, 2021). Jame straipsnį „Draudžiamoji spauda Centriniame valstybės knygyne 1919–1940 metais“ publikavo Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus darbuotoja dr. Arida Riaubienė.

Knygotyra. – T. 77, 2021

Draudžiamoji spauda Centriniame valstybės knygyne 1919–1940 metais / Arida Riaubienė // Knygotyra. – T. 77 (2021), p. 277-305.

Santrauka

Straipsnyje analizuojami nelegalių ir tarpukario cenzūros konfiskuotų spaudinių komplektavimo klausimai Centriniame valstybės knygyne (toliau – CVK) – apibūdinama karo ir kitų bendrosios cenzūros institucijų, iš kurių į CVK patekdavo draudžiamoji spauda, struktūra. Pristatomame tyrime nagrinėjami teisės aktai, Piliečių apsaugos departamento aplinkraščiai, nustatę privalomojo egzemplioriaus pristatymo tvarką, turėjusią netiesioginės įtakos draudžiamosios spaudos komplektavimo ir saugojimo problemų sprendimui CVK.

Straipsnyje analizuojamas tuometinės bibliotekos vadovybės susirašinėjimas su Švietimo ministerija ir karo cenzūra konfiskuotų spaudinių perdavimo ir komplektavimo CVK klausimais; siekiama apytiksliai nustatyti skyriaus, saugojusio cenzūros konfiskuotus ar nelegaliai išleistus spaudinius, veiklos pradžios datą, aptariami keli cenzūros draustų ir CVK perduotų spaudinių sąrašai, analizuojami spaudiniuose išlikę spaudos priežiūros įstaigų proveniencijos ir cenzūros valdininkų įrašai.

Visas straipsnis prieinamas: https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25285/24656