Spalio pirmąjį šeštadienį minima Kūno kultūros ir sporto diena

Parengė Deimantė Žukauskienė

Interneto svetainėje day.lt „Sakoma: sportas – sveikata. 1934 metų spalio 1 d. pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto institucija – Kūno kultūros rūmai, kurie pradėjo rūpintis ir visos tautos kūno kultūra, skiepijo mintį, jog svarbiausia – sveika ir išauklėta tauta. LR Seimo sprendimu, ši diena į atmintinų datų sąrašą įtraukta 2008 m., o Kūno kultūros ir sporto dienai paminėti skirtas pirmasis spalio šeštadienis“.

Šia proga pasidairėme po Lietuvos kultūros paveldo svetainę – epaveldas.lt, kuriame aptikome įdomių, aktualių leidinių šia tema, siūlome juos pasklaidyti:

Mokslas, sveikata ir kultura / parašė Antanas Bridis. – 1908. – 31 p.

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000014574

Jėga ir grožis / redaguoja Jonas Dagelis (J. Dagelis). – 1923-1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000764790

Fizinis lavinimas ir jo tikslai / St. Šalkauskis. – 1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/SAVB/C150000372337

Kūno kultūra ir sveikata / Kūno kultūros rūmai. – 1933-1934

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB010D97D1

Fiziškas auklėjimas / redaktorius Antanas Jurgelionis. – 1931-1940

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000707042

Taip pat daug periodinių leidinių, skirtų sportui:

Sportas / redaguoja Joana Šulginienė. – 1923-1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000163613

Iliustruotasis sportas / redaktorius leidėjas Stasys Matulevičius. – 1929

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000726736

Sporto menturys / redaguoja Joana Šulgienė; atsakomasis redaktorius Valdemaras Gulmanas. – 1925-1927

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000856591

Stadionas / [red.] Antanas Brazauskas. – 1936

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000858265

Poetinis Donaldo Kajoko debiutas Italijoje

Parengė Jolanta Matuzaitė

Nacionalinės bibliotekos knygų kolekciją neseniai papildė nedidelė Pavijoje (Italija) įsikūrusios leidyklos „Effigie“ išleista knygelė „All’asinello sordo“ („Kurčiam asiliukui“). Tai pirmieji poeto Donaldo Kajoko kūrybos vertimai į italų kalbą.

„Kodėl Kajoko debiutui Italijoje rinkomės „Kurčiam asiliukui“? Tai mėginimas apmąstyti šiandienę poezijos (nesvarbu, italų ar lietuvių) padėtį“ – teigia vertėja Jurga Po Alessi. „Šios dvi šalys atrodo tolimos ir skirtingos savo kalba, kultūra, peizažu, tačiau adresatas yra vienas ir tas pats. Tasai kurčias lietuviškas asiliukas yra ir (šiek tiek) itališkas.“

Daugiau apie knygą:

ps://www.itlietuviai.it/lietuvio-poezija-isversta-i-italu-kalba-skirta-kurtiems-asiliukams/

Nacionalinę biblioteką pasiekė naujos knygos apie LDK istoriją

Atrinko ir parengė Vaclava Filipovič

Ольгерд / Виктор Чаропко. – Минск : Адукацыя i выхаванне, 2019. – 94, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml.. – (Великие князья ВКЛ)

Bibliogr.: p. 94

ISBN 978-985-7191-94-9

Свидригайло / Виктор Чаропко. – Минск : Адукацыя і выхаванне, 2019. – 94, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml.. – (Великие князья ВКЛ)

Bibliogr.: p. 94

ISBN 978-985-599-050-6

Baltarusių rašytojo ir istoriko V. Čaropkos knygos „Algirdas“ ir „Švitrigaila“ tęsia knygų seriją „LDK didieji kunigaikščiai“. Daugybė spalvotų iliustracijų papildo kunigaikščių gyvenimų aprašymus ir leidžia geriau suprasti aprašytų įvykių istorinę atmosferą.

Toliau skaityti „Nacionalinę biblioteką pasiekė naujos knygos apie LDK istoriją”

Pasaulinę barzdos dieną minint

Parengė Jurgita Kristina Pačkauskienė

Rugsėjo pirmasis šeštadienis – Pasaulinė barzdos diena. Šia proga – trumpa barzdos auginimo ir skutimo apžvalga su barzdotų vyrų atvaizdais iš knygų, dailės muziejų bei Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fondo.


Sokrato portretas. Marmuras, I a., Luvro muziejus.

Helenistinio laikotarpio romėnų meno paminklai (dauguma romėnų skulptūrų, kaip žinome, yra senesnių graikiškųjų kopijos) liudija, jog barzdą nešiojo beveik visi senovės graikų filosofai ir mokslininkai: Sokratas, Platonas, Pitagoras, Hipokratas, Archimedas ir net Plotinas, gyvenęs III a. po Kristaus. Barzdoti ir senovės Graikijos ir romėnų panteono dievai bei didvyriai: Dzeusas, Hadas, Poseidonas, Heraklis, Jupiteris, Saturnas, Janas ir kiti.  Sekdami graikų išminčių pavyzdžiu, barzdą kaip orumo ir intelekto ženklą nešiojo daugelis Romos imperatorių iki Konstantino Didžiojo, kurio itin švariai nuskusto veido atvaizdai išliko dar jam gyvam esant iškaltuose marmuriniuose biustuose (įdomu tai, jog vėlesnėse graikiškose ikonose imperatorius Konstantinas „pagal graikišką paprotį“ vaizduojamas barzdotas). Po Romos žlugimo vakarinėje Romos imperijos dalyje barzdos vertė buvo primiršta, graikiškoji „filosofų barzdos“ samprata, nors ir nelabai gaji, bet išliko rytinėje krikščioniškos Europos dalyje – t. y., Bizantijos imperijoje.

Toliau skaityti „Pasaulinę barzdos dieną minint”

Naujos istorinio pobūdžio knygos iš Lenkijos, Ukrainos, Gudijos

Atrinko ir parengė Vaclava Filipovič

Pedagogika na Uniwersytecie Stefana Batorego / Władysława Szulakiewicz. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019. – 215 p. : iliustr., portr.

Bibliogr. išnašose. – R-klė: p. 209-215

ISBN 978-83-231-4316-1

 Autorė supažindina su tarpukario Vilniaus akademinės pedagogikos pradininkais, jos mokymo bei institucionalizacijos istorija nuo pedagoginės seminarijos iki pedagogikos katedros. Svarbus darbo elementas yra priedai: čia pateikiami dokumentai, papildantys atskirų skyrių turinį, ir nuotraukos.

Toliau skaityti „Naujos istorinio pobūdžio knygos iš Lenkijos, Ukrainos, Gudijos”

Prarastosios Alix beieškant

Numanomas A. de Choiseul-Gouffier portretas. Geneanet >>

Vakar išėjo naujas žurnalo „Naujasis židinys-Aidai“ numeris (2020, Nr. 5), kuriame rasite straipsnį „Prarastosios Alix beieškant“. Kadaise Marcelis Proustas (1871–1922) ir Vilniuje gimusi aristokratė Alix de Choiseul-Gouffier (1832–1915) sukosi panašiuose Paryžiaus socialiniuose sluoksniuose. Galima drąsiai teigti, kad rašytojas žinojo apie jos egzistavimą. Net gali būti, kad blyškus šios moters šešėlis krinta ant kelių puslapių iš romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“.

Straipsnis gimė griežto karantino laikais. Prie jo savaip prisidėjo net trys Lituanistikos skyriaus darbuotojos – V. Budreckaitė, A. Miltenytė, I. Abramovienė – ir profesorius Williamas C. Carteris, Prousto darbų ir biografijos tyrinėtojas. Kviečiame skaityti: straipsnį rasite p. 41-44.