Poeto Tomo Venclovos viešnagė Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi žinomas poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas profesorius Tomas Venclova. Pokalbyje su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene T. Venclova išsakė norą perduoti Nacionalinei bibliotekai šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose esančią jo asmeninės knygų kolekcijos dalį ir taip papildyti bibliotekoje jau esančią daugiau nei dviejų tūkstančių egzempliorių jo kolekciją. Didžiąją numatomo perduoti knygų rinkinio dalį sudarys slavistikos tematikos literatūra: grožinės literatūros tekstų rinkiniai ir žinomų Vakarų pasaulio literatūrologų darbai. Naujoji kolekcijos dalis neabejotinai praturtins ir praplės slavistikos krypties tyrimų lauko perspektyvas, suteiks naujų galimybių pažinti iki šiol mažiau nagrinėtų autorių kūrybą.

Susitikime T. Venclova bibliotekai padovanojo 2018 m. Kinijoje išleistą poezijos rinkinį, kuriame publikuojami poeto eilėraščių vertimai.

T. Venclovą su Nacionaline biblioteka sieja ilgametė bičiulystė, prasidėjusi dar šalies Nepriklausomybės priešaušryje. 2012 m. Nacionalinė biblioteka yra išleidusi Tomo Venclovos bibliografijos rodyklę, o 2016 m. jo publicistikos straipsnių rinkinį „Prarasto orumo beieškant“.

Primirštas lobis: Lietuvos dvarų paveldas Nacionalinėje bibliotekoje

Lapkričio 18 d. LRT laidoje „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“, skirtoje pasienyje su Latvija stovinčiam Malgužių (Malžgužės) dvarui, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Asta Miltenytė pasakojo apie turtingą šio dvaro biblioteką, sukauptą kultūrą mylėjusių grafų Kaizerlingų (Keyserling’ų). Dalis Malgužių  dvaro bibliotekos knygų dabar saugomos Nacionalinės bibliotekos fonduose. Kai kurios iš jų kadaise į Malgužių dvarą pateko iš Rytų Prūsijos – Kaizerlingų tėvoninio Rautenburgo dvaro (dab. Kaliningrado Malinovkos mieste), vadinto mūzų namais. Rautenburgo dvare lankydavosi filosofas Immanuelis Kantas ir kitos iškilios asmenybės. Toliau skaityti „Primirštas lobis: Lietuvos dvarų paveldas Nacionalinėje bibliotekoje”

Otto David Tolischus: vienintelis lietuvių kilmės Pulicerio premijos laimėtojas

Parengė Dalia Cidzikaitė

Otto D. Tolischus. Nuotr. iš „The New York Times“ >>

1890 m. lapkričio 20 d. Skirvytės kaime, Rusnės saloje, gimęs žurnalistas Otto David Tolischus (Otonas Tolišius) – kol kas vienintelis lietuvių kilmės amerikietis, laimėjęs Pulicerio premiją (Pulitzer Prize): vieną iš prestižiškiausių JAV premijų, skiriamų už geriausius žurnalistikos, literatūros ir muzikos kūrinius.

Deivido ir Marės (Kubiliūtės) Tolišių sūnus, būdamas septyniolikos, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1913 m. tapo tos šalies piliečiu. Keletą metų padirbėjęs gamyklose, Otonas pradeda studijuoti Kolumbijos universiteto Žurnalistikos mokykloje. Po studijų 1916 metais įsidarbina Klyvlande leidžiamame dienraštyje Cleveland Press, ilgainiui tampa laikraščio redaktoriumi. 1923 m. sugrįžta į Europą, kur iki 1931-ųjų dirba žurnalistu Berlyne „Universal Service“ ir metus, nuo 1931–1932 m., pagrindiniu žurnalistu Londone JAV priklausiusiai naujienų agentūrai „International News Service“. 1933 m. Tolišius prisijungia prie The New York Times (NYT) biuro Berlyne. Būtent dirbdamas šiame biure Prūsijos lietuvis atidžiai seka ir aprašo nacistinės Vokietijos iškilimą. 1940 m. kovą žurnalistas iš šalies išprašytas. Toliau skaityti „Otto David Tolischus: vienintelis lietuvių kilmės Pulicerio premijos laimėtojas”

„Retos istorijos“ – meilė savo atvaizdui

Šį mėnesį išskirtinių knygų mėgėjų rubrikoje „Retos istorijos“ Nacionalinė biblioteka pristatyto iliustracijomis perteiktą romėnų poeto Publijaus Ovidijaus Nazono (43 m. pr. Kr. – 18 m. e. m.) epinės poemos „Metamorfozės“ Narcizo mitą.  Narcizo mitas yra saugomas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje kartu su kitais 858 paleotipais. Tai yra XVI a. pradžios knygos, kurių leidimo principai ir stilistika vis dar buvo labai panaši į pirmųjų spausdintų knygų – inkunabulų.

Plačiau>> 

Narcizas

„Metų knygos rinkimai“ : Gintaro Bleizgio „Xeranthemum“

nutįsę saulės spinduliai – sausra – rugpjūtis

ir mėlynžiedžiai xeranthemum annuum

gal netikri – tiesiog kažkas iš šlamančių sausukų

giminės – ir iš žmonių – nes aš su močiute

kaip tik renku tuos sausukus

 

Lapkričio 21 d. 17. 30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje poetus Gintarą Bleizgį ir Gretą Ambrazaitę kalbinsianti Lina Buividavičiūtė rašo: „Mano jau amžinatilsį močiutė rudenimis dainuodavo „Aš nuskinsiu žiedą puikų astros žiedą/Paskutinį žiedą drumzlino rudens“. <…> Mano prisiminimą ir Gintaro poeziją susieja trapumo ir amžinybės sąšaukos – per asmeninę istoriją ir archetipus. Tos močiutės, tos vasaros ir rudenys, tas amžiną atilsį, sunkio ir lengvumo dermė.“[1]

L. Buividavičiūtės nuomone, knyga yra itin nuoširdi: „manau, galėtų rastis žmonių, norėsiančių ją „apkaltinti“ naivumu ir pasikartojimais – temos, regis, tos, „nuskalbtosios“ – gyvenamieji buvimo kambariai ir mirties priengiai, nostalgiškieji retoriniai klausimai: „—kas tu esi?kas aš?iš kur?“ <…> Bet Bleizgio eilėraštis – intensyvus ir tirštas – savojo subjekto potyrių nuoširdumu užkariauja mano naiviąją elegiškąją širdies pusę. “[2]

„Gali būti, kad neturiu kito pasirinkimo, o tik būti atviras knygose. Kitaip turėčiau nustoti rašyti, bet, jeigu tai padaryčiau, greičiausiai būtų blogai man pačiam“, [3] – sako pats G. Bleizgys. Jis teigia nemėgstantis snobizmo: „Snobizmas, pamaiviškumas – psichologinis iškrypimas, daugybė žmonių juo serga. To pasekmė gali būti ne tik depresija, bet ir šizofrenija, paranoja.“[4]

Metų knygos 2018 : poezijos knygų penketukas

Toliau skaityti „„Metų knygos rinkimai“ : Gintaro Bleizgio „Xeranthemum“”

„Metų knygos rinkimai“ : Gretos Ambrazaitės trapumas ir tamsa

buvo pati metų laikų kraujomaiša,

šlamantis lapkritis – rudens iškamša,

aš nežinojau, kad avis reiškia meilę,

kad kaip naminis šuo

desperatiškai bijai likti vienas

 

Šios eilutės –  iš Gretos Ambrazaitės eilėraščio „pirmykštė jėga“ (Trapūs daiktai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.). „Tikiu, kad Ambrazaitės poezijai dažnai klijuos „gotiškosios“ etiketę. Iš tiesų knygos eilėraščiai pilni rimties, niūros, nyksmo, […] svarbus religinis kontekstas.“, – recenzijoje teigia literatūrologė, poetė Lina Buividavičiūtė[1], lapkričio 21 d. 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vesianti susitikimą su G. Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. Toliau skaityti „„Metų knygos rinkimai“ : Gretos Ambrazaitės trapumas ir tamsa”