J. K. Pačkauskienė pasakoja apie kryždirbystės ikonografiją Nacionalinėje bibliotekoje

Iki lapkričio 29 d. Nacionalinės bibliotekos Meno erdvėje veiks paroda  „Kryždirbystės paveldo ikonografija Nacionalinėje bibliotekoje“. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. UNESCO buvo pripažinti žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru. „Be to, prieš dešimt metų Lietuvos kryždirbystė įtraukta dar ir į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, – pasakojo Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė. – Šia paroda atveriame daugeliui dar nepažintus mūsų bibliotekoje saugomus turtus – eksponuojame kryžių nuotraukas ir piešinius, kuriuos mums paliko kraštotyrininkai, šios liaudies meno šakos tyrinėtojai.“

Daugiau skaitykite „Lietuvos žiniose“ >> 

Trumpai apie parodą

Data lapkričio 5–29 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Vieta Meno erdvė, V a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›

„Metų knygos rinkimai“: kelios citatos iš Rūtos Oginskaitės „Gib a kuk. Žvilgtelėk“

Savo naujoje, šeštoje, knygoje „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (Tyto alba, 2017) Rūta Oginskaitė kviečia žvilgtelėti į vieno iš žymiausių Lietuvos rašytojų Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, kūrybą ir amatą, šeimos ir žydų tautos likimus. Pasak autorės, rašydama knygą, ji stengėsi, kad skaitytojas pasijustų esąs Grigorijaus ir Olgos Kanovičių namuose. Lietuviškai, su išsprūstančiais žydiškais, rusiškais posakiais ir kartais ne visai lietuviška tvarka sudėliotais žodžiais 87 metų rašytojas pasakoja apie savo ilgametę kūrybą, o jo bendraamžė žmona Olga papildo jį jautriausiomis detalėmis, citatomis ir čia pat deklamuojamomis tekstų ištraukomis.

„Metų knygos rinkimuose“ knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ nominuota „Publicistikos ir dokumentikos“ kategorijoje. Jos pristatymas vyks lapkričio 20 d. 18 val. Renginių erdvėje (III a.). Plačiau apie renginį >>

Nežinau, kaip išvengiau pavojaus likti nevykusiu poetu arba poetu, kuris išstena eilėraščius. Rašiau taip, kaip man po mano knygelės patarė Aldona Liobytė: apie tai, ką pažįstu ir kas man brangu. Apie savo senelę. (…)

Taigi, pirmieji, kurie padrąsino mane rašyti apie žydus, – visi buvo lietuviai.

Girdėjau per savo karjerą žydų priekaištų: labai liūdnai pasakoji, nėra Šolom Aleichemo humoro. Atsakydavau, kad esu rašytojas po Osvencimo.

Visi mano romanai, o jų nemažai, iš tikrųjų yra vienas pasakojimas apie tuos pačius žmones. Tai klodas gyvenimo, kurį pažinojau nuo mažens, man nereikėjo nieko išgalvoti.

Viešai esu tą sakęs ir dabar sakau: rašydamas galvojau apie apiplėštą, apvogtą žydų auditoriją, kuri nežino nei savo pradžios, nei pabaigos, nežino, kas yra žydų gyvenimas.

Rimta proza reikalauja labai stiprios sėdynės.

Žodis galingas, ypač jei liečia tuos, kurie tau atrodo ne taip gyvenantys arba geriau už tave gyvenantys, arba neteisingai gyvenantys.

Man neišeina iš galvos senelės žodžiai: „Musė žiūri į mus ir galvoja, kad mes esam didelės musės, kurios neskraido, bet turi jėgą.“

Nuo lapkričio 20 d.: „Metų knygos rinkimai“ – susitikimai su knygų autoriais

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką grįžta gyvi pokalbiai su autoriais, kurių kūriniai nominuoti „Metų knygos“ titului. Šiemet į susitikimus su skaitytojais kviesime ne tik po vieną rašytoją, bet ir jų poras.

„Metų knygos“ renginių ciklą Nacionalinė biblioteka lapkričio 20 d. pradės „Tyto albos“ išleista Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (moderatorius Daumantas Todesas). Lapkritį taip pat lauks susitikimas su dviem poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais: Greta Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. Pokalbį su jais ves literatūrologė Lina Buividavičiūtė. Gruodį vyks dar du susitikimai su „Metų knygų rinkimams“ nominuotų kūrinių autoriais: su poetais Tomu Petruliu ir Mariumi Buroku (moderatorė literatūrologė dr. Virginija Cibarauskė), taip pat Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite, kurias kalbins literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.

2019 m. sausį ir vasarį lauks susitikimai su Tomu Venclova, Sigitu Parulskiu, Herkumi Kunčiumi, Giedra Radvilavičiūte, Leonardu Gutausku, Aurimu Švedu ir Kornelijumi Plateliu. Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia ›. Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2019 m. vasario 17 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip 5 kartus), elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius. Toliau skaityti „Nuo lapkričio 20 d.: „Metų knygos rinkimai“ – susitikimai su knygų autoriais”

Vytauto Steponaičio liaudies skulptūrų kolekcija eksponuota Meno erdvėje

Susipažinkite su mūsų kompanionais: daugelį metų skulptūrėlės stovėjo ant lentynų Lituanistikos skyriaus kabinetuose, mes jas vadinome tiesiog dievukais. Prieš patekdama į Nacionalinę biblioteką, sakralinių liaudies skulptūrų kolekcija priklausė Vytautui Steponaičiui – tarpukario Lietuvos karininkui, žymiam Lietuvos bibliografui ir bibliofilui. Toliau skaityti „Vytauto Steponaičio liaudies skulptūrų kolekcija eksponuota Meno erdvėje”

Lietuvos skautų judėjimo šimtmečiui

Rima Dirsytė 

LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos skautų judėjimo metais – šiemet sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įkurta pirmoji skautų organizacija, padėjusi pagrindą skautų judėjimui Lietuvoje. Skautai (angl. scout – žvalgas) – tai nepolitinė savanoriška vaikų ir jaunimo organizacija. Ją 1907 m. įkūrė Didžiosios Britanijos  armijos karininkas lordas Robertas Badenas-Powellas. Lietuvoje pirmasis skautiškas vienetas įsteigtas 1918 m. lapkričio 1d. Vilniuje, Vytauto gimnazijoje,  o „skautavimo“ pradininku Lietuvoje galime laikyti Petrą Jurgelevičių-Jurgėlą. 1922 m. įkurta visus Lietuvos skautus apjungianti organizacija – Lietuvos skautų asociacija (LSA) (nuo 1930 m. – sąjunga), taip pat Lietuvos jūrų skautų sąjunga. Sąjungos veiklą reglamentavo Lietuvos skautų sąjungos įstatymas (1930 m.) ir Lietuvos skautų sąjungos statutas (1935 m.). 1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija nutraukė skautų veiklą, tačiau ji buvo tęsiama išeivijoje. Lietuvoje skautų sąjunga atkurta 1989 m.

Skautų ženkliukas – Lelija su Vyčio kryžiumi viduriniame lapelyje. Skautų šūkis – Budėk !
F16-66, lap.1

LSS sudarė skautai ir skautės, susiskirstę į broliją ir seseriją, bei rėmėjai. Skautu galėjo būti vaikai nuo 7 metų amžiaus, taip pat ir suaugusieji, pritariantys skautų ideologijai ir vykdantys sąjungos prievoles. P. Jurgėla knygoje „Lietuviškoji skautija“ [1] pateikia duomenų apie LSS sudėtį: nuo 2 790 narių 1930 m. organizacija išaugo iki 15 011 narių 1935 m.  1936–1940 m. LSS kasmet turėjo apie 15 000 narių, o 1918-1940 m. per skautijos eiles perėjo apie 100 000 moterų ir vyrų (p. 80-81).

Organizacijos struktūra buvo sudaryta remiantis kariuomenės rangų sistema. Skautai turėjo savo uniformą, kurios pagrindinis atributas – kaklaraištis rodė kiekvieno organizacijos nario statusą. Skautų šūkis – Dievui, Tėvynei, Artimui. Skautai griežtai laikėsi savo tradicijų, organizavo kursus, paskaitas, stovyklas, iškylas, ekskursijas, parodas, leido knygas ir laikraščius, palaikė ryšius su skautų organizacijomis užsienyje bei dalyvavo jų organizuojamuose renginiuose.  Toliau skaityti „Lietuvos skautų judėjimo šimtmečiui”

Virtuali paroda „Lietuvos žvalgybai – 100“ pasakoja negirdėtas istorijas

Spalio 24 d. pilnutėlėje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje atidaryta virtuali paroda „Lietuvos žvalgybai – 100: institucijos ir žmonės“. Parodą rasite Lietuvos centrinio valstybės archyvo puslapyje>> 

1918 m. spalio 27 d. buvo oficialiai įkurta pirmoji Lietuvos žvalgybos tarnyba – Žinių skyrius. Vėliau daugybę kartų keitusi pavadinimą ir galiausiai tapusi Valstybės saugumo departamentu (VSD), tarnyba Lietuvai dovanojo dešimtis ištikimų pareigūnų. Su žvalgyba gyvenimus susiejo Pupų dėdė (Petras Biržys), Sofija Čiurlionienė (Kymantaitė), poetas Antanas Miškinis, lakūnas Steponas Darius…