Ryškioji Olga Dubeneckienė-Kalpokienė yra mūsų parodos-edukacijos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ , kurioje pristatome 1918-1940 m. Lietuvoje dirbusius ir jai nusipelniusius užsieniečius, herojė.
Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką nuolat plaukia lituaninės knygos: dažniausiai jos būna istorinio pobūdžio, tačiau pasitaiko ir, pavyzdžiui, spalvingų knygelių vaikams (Kakei Makei puikiai sekasi Latvijoje!). Itin smagu knygos viršelyje išvysti pažįstamo žmogaus pavardę. Šiuo atveju – Nacionalinės bibliotekos darbuotojos dr.Giedrės Milerytės-Japertienės.
Šaltinių publikacija „Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945-1990 metais“ išėjo dar 2014 m.[1] Šią vasarą šaltinių publikaciją papildė Milerytės-Japertienės monografija „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945-1990 m.“, kurią, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.[2]Toliau skaityti „Žvilgsnis į lietuvių ir lenkų santykius išeivijoje”
Šią savaitę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje su darbo vizitu viešintys Moldovos nacionalinės bibliotekos delegacijos nariai turėjo galimybę susipažinti su Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriuje atliekamais lituanikos darbais, pasidalinti mintimis ir įžvalgomis, kaip panašius darbus geriau koordinuoti savojoje bibliotekoje vykdant informacijos apie moldoviką registravimo procesus.
Kolegos iš Moldovos pasinaudojo ir praktine galimybe įtvirtinti bendradarbiavimo ryšius su mūsų šalyje gyvenančiais moldavų diasporos atstovais. Viešnagės Tautinių bendrijų namuose metu jie susipažino su Lietuvos rumunų kultūrinės bendrijos „Dačija“, vienijančios ir moldavus, veikla. Bendrijos pirmininkė Lučija Andrijesku-Bartkienė viešnioms papasakojo apie organizacijos istoriją ir įvairiapusę veiklą. Susitikimo metu buvo aptartos ateities bendradarbiavimo galimybės.
Tomas Venclova Užupyje, 2018 m. Sauliaus Vasiliausko nuotr.
Šį rugsėjį Lietuvoje vieši poetas, Jeilio universiteto emeritas, slavistikos prof. Tomas Venclova. Po dviejų savaičių, rugsėjo 21 d., poetas dalyvaus išskirtiniame renginyje: parodos „Rusų egzodo kolekcija“ pristatyme ir diskusijoje. Šią kolekciją Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo Šveicarijoje gyvenantis mecenatas Arminio Sciolli. Plačiau apie renginį >>Toliau skaityti „Ruduo Vilniuje”
Kovo 29 d. Arminio Sciolli viešėjo Nacionalinėje bibliotekoje
2018 metų pradžioje Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekė maloni žinia apie Šveicarijoje gyvenančio mecenato Arminio Sciolli sprendimą padovanoti bibliotekai savo turimą rusų egzodo literatūros kolekciją. Knygų rinkinį sudaro unikalūs, iki šiol ne tik Nacionalinėje bibliotekoje, bet ir Lietuvoje neturėti ir nematyti rusų autorių grožinės literatūros darbai, kurių leidybos geografija aprėpia platų XX a. pirmosios pusės rusų bendruomenių užsienyje arealą – nuo Pietų Amerikos iki Kinijos.
Šios kolekcijos atsiradimas mūsų bibliotekoje yra puiki proga praplėsti ir papildyti diasporos leidybos sąvoką naujais horizontais – nuo lietuvių diasporos leidybos iki kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūros istorijos fragmentų.
Valstybingumo erdvėje rugsėjo 21 d. 17 val. vyksiančiame renginyje dalyvaus kolekciją Nacionalinei bibliotekai padovanojęs svečias iš Šveicarijos Arminio Sciolli. Parodą ir jos kontekstą pristatys pokalbis su poetu, publicistu, Jeilio universiteto emeritu, slavistikos prof. Tomu Venclova ir Vilniaus universiteto dėstytoju, rusistu, rusų išeivijos literatūros tyrėju doc. dr. Pavelu Lavrinecu. Renginį ves Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.
Rusų egzodo literatūros kolekcija bus eksponuojama Valstybingumo erdvėje iki rugsėjo 30 d.
Netrukus pasirodysiančiame Lithuanian Heritage rugsėjo-spalio mėn. numeryje lietuviškos diasporos tyrinėtojų laukia džiugi žinia – kitais metais internete bus galima sklaidyti beveik visus – 99 proc. – vieno iš seniausių (pradėtas leisti kaip savaitraštis 1909 m. Wilkes Barre, PA) ir ilgiausiai už Lietuvos ribų leidžiamo laikraščio Draugas archyvinių numerių! Toliau skaityti „Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai”