Anot pokalbį „In memoriam: Alfonsas Nyka-Niliūnas“ pradėjusio leidėjo S. Žuko, renginys disonavo su pramoginei literatūrai – detektyvui – skirtos mugės tema. Pasak leidėjo, egzistencinės įtampos persmelkta A. Nykos-Niliūno kūryba verčia galvoti apie svarbiausius gyvenimo dalykus. Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis 2015. Ketvirtadienis”
Žyma: Alfonsas Nyka-Niliūnas
Birželio 23-ąją minėsime Aidų redaktoriaus, rašytojo A. Vaičiulaičio 107-ąsias gimimo metines
Antanas Vaičiulaitis (1906-1992) gimė Didžiuosiuose Šelviuose (Vilkaviškio valsčius). Vaičiulaitis baigė Vilkaviškio Žiburio gimnaziją. Lietuvos universitete studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas, o vėliau prancūzų literatūros žinias gilino Sorbonos ir Grenoblio universitetuose. 1938-1940 m. dirbo Lietuvos telegramų agentūroje ELTA ir skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m. rašytojas dirbo diplomatinėje tarnyboje Romoje. Po šiek tiek laiko kūrėjas emigravo į JAV, kur dėstė Marianapolio kolegijoje Thompsone ir Scrantono universitete. Antanas Vaičiulaitis dvidešimt penkerius metus dirbo Amerikos balse. Rašytojas aktyviai dalyvavo skautų veikloje. Išeivijoje pakartoti apsakymų rinkiniai: Pelkių takas (1939), Kur bakūžė samanota (1947), Pasakojimai (1955), Vidurnaktis prie Šeimenos (1986), pasakų rinkinys, padavimų knyga. Išleistos dvi knygos kelionių: Nuo Sirakūzų iki šiaurės elnio (1937), Italijos vaizdai (1949). 1980 m. pasirodė jo poezijos rinkinys Ir atlėkė volungė. Antanas Vaičiulaitis bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Jis redagavo Ateitį, Vytį, Aidus. Vokietijoje leidžiami Aidai turėjo finansinių sunkumų, todėl pranciškonams suteikus paramą, Aidus nutarta perkelti į JAV. A. Vaičiulaitis tapo Aidų žurnalo redaktoriumi. Prie Aidų leidimo prisidėjo A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas, H. Nagys, L. Sutema, K. Ostrauskas, J. Mekas, M. Katiliškis, J. Kaupas. Pasak A. Nykos-Niliūno „A. Vaičiulaitis yra sąmoningas stilistas, gramatikos virtuozas ir šiandieninėje lietuvių prozoje nė iš tolo neprilygstamas žodinio orkestro dirigentas”.
Citata pasaulinės poezijos dienos proga
Turbūt pirmą kartą savo gyvenime taip intensyviai ir iš karto perskaičiau visą savo poeziją, tarsi atlikdamas paskutinę jos apžiūrą, prisimindamas kiekvieno eilėraščio atsiradimo „istoriją“, mintyse atkurdamas visus variantus, taisymus, net įspūdį, dažniausiai negatyvų, pirmą kartą jį atspausdinus. Tatai truko keturias dienas ir mane taip žiauriai išsėmė, kad aš jaučiausi lyg būčiau likęs be kūno ir kraujo, – kaip sausas tuščiaviduris žiedas; bet kartu nuplovė ir atvėrė akis, tarsi primindama, kad ji (poezija) kaip buvo, taip ir tebėra vienintelis ir paskutinis mano žodis. / 2001, liepos 22 d. /
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 2001-2009 ir papildymai, 1940-2000. Vilnius, 2009, p. 33
Kūčių dienos citata
Kūčių diena. Jau vakarėja. Bet aš vis dar ne čia, aš vis dar tebeinu saulėlydžio raudonai nuplieksta sniego pluta iš Utenos su pradžios mokyklos eglutėje gauta dovana po pažastim ir Tyliąją naktį balsas sugaudė melodija ausyse. / 1973, gruodžio 24d. /
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 1971-1998. Chicago, 1999, p. 74
Citata ūkanotai dienai. Vakar, prieš 41 metus.
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 1971-1998. Chicago, 1999, p. 20