Citata pasaulinės poezijos dienos proga

Alfonsas Nyka-NiliūnasTurbūt pirmą kartą savo gyvenime taip intensyviai ir iš karto perskaičiau visą savo poeziją, tarsi atlikdamas paskutinę jos apžiūrą, prisimindamas kiekvieno eilėraščio atsiradimo „istoriją“, mintyse atkurdamas visus variantus, taisymus, net įspūdį, dažniausiai negatyvų, pirmą kartą jį atspausdinus. Tatai truko keturias dienas ir mane taip žiauriai išsėmė, kad aš jaučiausi lyg būčiau likęs be kūno ir kraujo, – kaip sausas tuščiaviduris žiedas; bet kartu nuplovė ir atvėrė akis, tarsi primindama, kad ji (poezija) kaip buvo, taip ir tebėra vienintelis ir paskutinis mano žodis. / 2001, liepos 22 d. /

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 2001-2009 ir papildymai, 1940-2000. Vilnius, 2009, p. 33

Kūčių dienos citata

Dienoraščio fragmntaiKūčių diena. Jau vakarėja. Bet aš vis dar ne čia, aš vis dar tebeinu saulėlydžio raudonai nuplieksta sniego pluta iš Utenos su pradžios mokyklos eglutėje gauta dovana po pažastim ir Tyliąją naktį balsas sugaudė melodija ausyse. / 1973, gruodžio 24d. /

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 1971-1998. Chicago, 1999, p. 74

Citata ūkanotai dienai. Vakar, prieš 41 metus.

Realu yra tai, kas pasakyta, išreikšta, tik kūnas, tapęs žodžiu, arba atvirkščiai, nes nėra skirtumo tarp žodžio ir kūno, tarp žodžio ir būties. Laikas trunka, gyvena ir miršta žodyje. Minties ir pasaulio tapatybė. Kūno ir žodžio tapatybė. Žodžio ir laiko tapatybė. Būties ir žodžio tapatybė. / 1971, spalio 1 d. /

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 1971-1998. Chicago, 1999, p. 20