Atsisveikinant su lietuvių kultūrinio paveldo išeivijoje puoselėtoju Stenliu Balzeku jaunesniuoju


2009 metais Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija Balzeko lietuvių kultūros muziejų apdovanojo garbės ženklą „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“. „Lithuanian Museum Review“, 2009 (226), balandis-birželis.

Verslininkas, visuomenės veikėjas, muziejininkas, mecenatas, Lietuvos Respublikos garbės konsulas Floridos valstijoje Stenlis (Stanley) Balzekas jaunesnysis (1924–2020) į lietuvių išeivijos ir Lietuvos istoriją įeis kaip lietuvių kultūrai, ypač muziejiniam paveldui, nusipelnęs žmogus.  

Balzekas gimė 1924 m. spalio 8 d. Čikagoje. 1950 metais De Paulo universitete Čikagoje apgynęs magistro laipsnį, tais pačiais metais tapo 1919 metais tėvo Stenlio Balzeko vyresniojo įkurtos bendrovės „Balzekas Motor Sales“ prezidentu. Ir nors verslas sekėsi, vietoj to, kad jį plėstų, Stenlis Balzekas jaunesnysis žengė neįprastą žingsnį – 1966 metais pietinėje Čikagos dalyje jis įkūrė lietuvių kultūros muziejų, ilgainiui tapusį ne tik Čikagos, bet visos Amerikos lietuvių kultūros centru, ne vienos lietuviškos organizacijos namais. Be jokios abejonės, meilę lietuvybei ir lietuviams jau Amerikoje gimusiam sūnui įskiepijo tėvai, ypač tėvas Balzekas vyresnysis, kuris, Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, į Ameriką atsikvietė net 354 dipukų šeimas.

Savo vizija ir užmojais Balzekas jaunesnysis priminė kitą JAV lietuvį numizmatą ir muziejininką Aleksandrą Mykolą Račkų (1893–1965), kuris 1940 m. Čikagoje įsteigė Lituanistikos muziejų ir kuriam savo laiku priklausė didžiausia pasaulyje lietuviškos numizmatikos kolekcija.

Toliau skaityti „Atsisveikinant su lietuvių kultūrinio paveldo išeivijoje puoselėtoju Stenliu Balzeku jaunesniuoju”

Žvilgsnis į lietuvių ir lenkų santykius išeivijoje

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką nuolat plaukia lituaninės knygos: dažniausiai jos būna istorinio pobūdžio, tačiau pasitaiko ir, pavyzdžiui, spalvingų knygelių vaikams (Kakei Makei puikiai sekasi Latvijoje!). Itin smagu knygos viršelyje išvysti pažįstamo žmogaus pavardę. Šiuo atveju – Nacionalinės bibliotekos darbuotojos dr. Giedrės Milerytės-Japertienės.

Šaltinių publikacija „Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945-1990 metais“ išėjo dar 2014 m.[1] Šią vasarą šaltinių publikaciją papildė Milerytės-Japertienės monografija „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945-1990 m.“, kurią, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.[2] Toliau skaityti „Žvilgsnis į lietuvių ir lenkų santykius išeivijoje”

G. Milerytės-Japertienės knyga apie lietuvių ir lenkų santykius bus išleista ir kaimyninėje šalyje

Trečiadienio vakarą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje buvo pristatyta Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovės dr. Giedrės Milerytės-Japertienės monografija „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“

Renginyje dalyvavo knygos autorė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto. Toliau skaityti „G. Milerytės-Japertienės knyga apie lietuvių ir lenkų santykius bus išleista ir kaimyninėje šalyje”

Liepos 4 d.: Lituanistikos skyriaus vadovės G. Milerytės-Japertienės monografijos pristatymas

Monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatyme dalyvaus knygos autorė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Tupi lenkas už kalniuko,
Žiba akys kaip velniuko!

Iš kur atsirado šis dvieilis? Ar jis vis dar aktualus? Kodėl ir kaip kito mūsų kaimyniniai santykiai? Kokios idėjos lemia gerą kaimynystę?

Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti per monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatymą.

Monografija skirta pusės amžiaus lietuvių ir lenkų santykiams emigracijoje aptarti – ir realiems Vakaruose buvusiems kontaktams, ir idėjoms, kurios ženklino abipusį bendradarbiavimą arba skatino neapykantą. Knygoje analizuojami privačiuose intelektualiniuose sambūriuose puoselėti vaizdiniai, pristatoma gausioje emigracinėje spaudoje vykusi polemika dėl Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijų, taip pat bandoma pagrįsti, kokios idėjos ir kokie žmonės vedė į darnią šiandienos kaimynystę.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Monografiją, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Trumpai apie renginį

Data liepos 4 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 1,5 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Migracija mene ir moksle

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje birželio 18 d. vyko seminaras ir diskusija: „Dalijimosi kultūra. „Europeana“ ir Lietuvos atminties institucijos“. Šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje vykdomą projektą „Migracija mene ir moksle – migracijos tematikos kolekcijos sukūrimas „Europeanoje“ susirinkusiai auditorijai pristatė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.

Lituanistikos skyriaus darbuotojai Vilniaus knygų mugėje 2018

 

Vasario 22 (Bičiulių diena), 11 val., LITEXPO konferencijų salėje 5.2: Jerzy Giedroyco ir Czesławo Miłoszo knygos „Laiškai“ trijų tomų pristatymas. 

Dalyvauja: Kazys Uscila, Giedrė Milerytė-Japertienė, Andžej Pukšto, Alvydas Nikžentaitis.

Plačiau apie renginį >> 


Vasario 23 (Ilgasis penktadienis), 12.00 val., Forumas-LRT studija: diskusija „Pabėgėlių temos ir migracijos krizės atspindžiai literatūroje, fotografijoje, teatre“

Moderuoja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Dalyvauja: knygų apie istorinę emigraciją autorė Dalia Cidzikaitė, fotožurnalistas Artūras Morozovas, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš, istorikas Tomas Balkelis, teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Organizatorius: Aukso žuvys. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>


 

Vasario 24 (Šimtas pasimatymų), 13.00 val., Forumas-LRT studija: Diskusijų klubas: „Tautinės mažumos XX a. Lietuvos istorijos verpetuose“. Renginio kalba lt/en

Moderuoja Tomas Balkelis.

Dalyvauja: Yves Plasseraud, Tomasz Blaszczak. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>