Dr. Giedrė Milerytė-Japertienė svečiuojasi Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve

Dr. Giedrė Milerytė-Japertienė Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve
Dr. Giedrė Milerytė-Japertienė dirba Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve

LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė jau savaitę svečiuojasi Niujorke, JAV. Ji, kartu su kolegėmis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Sigita Baranauskiene ir Neringa Betingiene, dirba Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve.

Ši organizacija buvo įkurta 1886 metais,  kai į tam tikslui sušauktą JAV lietuvių seimą Shenadoah (Pensilvanijos valstijoje) susirinko 11 delegatų. Įsteigdami organizaciją, jos nariai kėlė tris tikslus:

a) pirkti žemes ir namus, steigti mokyklas, našlaičiams ir pasenusiems žmonėms prieglaudos namus ir statyti lietuvių bažnyčias;

b) steigti darbininkų biržas, kur bendradarbiai lietuviai pagalbą galėtų rasti darbo ieškodami;

c) sušelpti mirusio nario giminaičius.

unnamed
Ilgainiui, keičiantis gyvenimo sąlygoms, pagrindine SLA funkcija tapo visokeriopos šalpos organizavimas. Draugijos lėšomis remti ne tik lietuviai asmenys, bet ir lietuviškos organizacijos. Vykdyta intensyvi lituanistinės spaudos leidyba. Ilgus metus iš Niujorke esančios draugijos būstinės pasaulio lietuviams žinias į namus nešė organizacijos laikraštis „Tėvynė“.

Toliau skaityti „Dr. Giedrė Milerytė-Japertienė svečiuojasi Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve“

Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė pristatė įžvalgas konferencijoje „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: saugumo ir identiteto dimensijos“

„Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“. Daugiau apie diskusiją: http://bit.ly/2co2445
Per konferenciją vyko diskusija „Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“. Daugiau apie diskusiją: http://bit.ly/2co2445

2016 m. rugsėjo 15-16 dienomis vyko III-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: saugumo ir identiteto dimensijos“, skirta Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui. Ją organizavo VDU Adomo Mickevičiaus organizacija ir VDU Politologijos katedra kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bei Lenkijos institutu Vilniuje.
unnamed-2

 

 

Renginys prasidėjo Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Jarosław Czubiński ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano prof. Šarūno Liekio sveikinimais. Inauguracinę paskaitą skaitė buvęs Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras, Europos Parlamento narys 2009-2014 m., dr. Paweł Kowal. Konferencijos metu buvo pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos ir Lietuvos dvišalius santykius iš įvairių mokslinių sričių perspektyvų. Savo įžvalgas pristatė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė. Tyrėja pasidalino mintimis apie lietuvių ir lenkų santykių pradžią išeivijoje. Aptarė ten vykusius konfliktus ir darnaus sugyvenimo sąlygas.

Nuotraukų autorius Jonas Petronis.

Lankėsi JAV lietuvis Kęstutis Nakas

D. Cidzikaitės nuotraukoje: Režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene
D. Cidzikaitės nuotraukoje: režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene

Vasara LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje – svečių metas.  Rugpjūčio 8 dieną mus aplankė JAV lietuvis Kęstutis Nakas. Režisierius, aktorius ir rašytojas domėjosi LNB saugomais fondais, ypač senąja prieš Antrąjį pasaulinį karą leista spauda tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svečias susitiko su IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadove Jolanta Budriūniene, pavaduotoja dr. Giedre Mileryte-Japertiene bei skyriaus vyr. metodininkėmis-tyrėjomis dr. Dalia Cidzikaite ir dr. Lara Lempertiene. Su pastarąja Nakas pasidalino savo sumanymu parašyti pjesę apie lietuvių ir žydų gyvenimą prieš holokaustą.

Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė
Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento (IMD) Lituanistikos tyrimų skyrius surengė trečiąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą. Šiemet seminaras iš Nacionalinės bibliotekos, mininčios Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, persikėlė į Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetą, su kuriuo IMD Lituanistikos tyrimų skyrius glaudžiai bendradarbiauja.

Seminaro pradžioje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė išreiškė mintį, kad seminarus rengti vis kitoje institucijoje galėtų tapti tradicija ir trumpai priminė pavasarį vykstančių diasporos tyrėjų seminarų priešistorę. Paprastai judama nuo nacionalinio lygmens prie tarptautinio, o šiuo atveju nutiko atvirkščiai: idėja rengti tarpdalykinius lietuviškosios diasporos tyrėjų seminarus, kurių dalyviai dalintųsi mintimis apie vykdomus tyrimus ir padėtų vieni kitiems atrasti reikiamus šaltinius, kilo po to, kai Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet) seminaras. LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė prisiminė Prancūzijoje gyvenančio rašytojo Valdo Papievio romaną „Eiti“: jame pasakojama apie savotišką keliautojų, vaikštinėtojų bendruomenę, kurios nariai instinktyviai atpažįsta vienas kitą, – taip pat vienas kitą atpažįstą ir diasporos tyrinėtojai, vienijami specifinių aktualijų.

Toliau skaityti „Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras“