JAV lietuviai – Puslapis 6

Naujasis Voldenas: kaip išsilaisvinti nuo (pa)skolų

Walden on wheels : On the open road from debt to freedom

(Voldenas ant ratų : laisvame kelyje iš skolos į laisvę)

XIX a. pradžioje parašytoje klasikinėje knygoje „Voldenas, arba gyvenimas miške“ amerikiečių rašytojas Henry‘is Davidas Thoreau pasakoja apie periodą, kai atsiskyrėliškai gyveno trobelėje prie Voldeno tvenkinio. Baigęs bakalauro studijas, lietuvių kilmės amerikietis Kenas Ilgunas nusprendė kaip įmanoma greičiau grąžinti studijų paskolą. Nuotykiu virtusi misija tęsėsi trejus metus: vaikinas dirbo įvairius darbus atšiauriojoje Aliaskoje, į gimtąją Niujorko valstiją grįžo autostopu.

Kai pagaliau grąžino paskolą, Ilgunas nutarė daugiau nebesiskolinti: įkvėptas H. D. Thoreau, iš likusių pinigų nusipirko furgoną. Furgonas atstojo bendrabučio kambarį, kol Ilgunas studijavo magistrantūroje prestižiniame Duke universitete. Mašina tapo jaunuolio Voldenu – Voldenu ant ratų.

Keno Ilguno tinklaraštis: http://www.kenilgunas.com/p/the-book-walden-on-wheels.html

Ką žinote apie išeivijos kūrėją Adolfą Meką?

Adolfas Mekas yra ne tik žymaus lietuvių išeivijos kūrėjo Jono Meko brolis, tačiau ir avangardinio kino režisierius bei literatūrinių pasakų kūrėjas. A. Mekas gimė 1925 m. rugsėjo 30 d. Semeniškiuose (Papilio valsčius). 1944 m. su broliu Jonu pasitraukė iš Lietuvos ir apie metus praleido priverstinių darbų stovykloje Elmshorne Vokietijoje. 1946 m. įstojo į Mainco universitą, kuriame studijavo literatūrą ir filosofiją. 1946 m. Visbadene su L. Lėtu (Vytautas Leonas Adamkevičius), A. Landsbergiu ir broliu Jonu pradėjo leisti avangardinį žurnalą „Žvilgsniai“. 1949 m. persikėlė į JAV. Nuo 1954 m. su broliu leido ir redagavo dvimėnesinį kino žurnalą „Film Culture“. 1971 m. Bardo koledže Niujorke įkūrė Kino fakultetą (dėstė iki 2004 m.). Kūrėjas mirė 2011 m. gegužės 31 d. Niujorke.

Filmografija:

Medžių šautuvai (Guns of the Trees), su broliu Jonu, 1962 m.
Aleliuja kalvoms (Hallelujah the Hills), kubistinė komedija, 1963 m.
Karinis kalėjimas (The Brig), Niujorko „Living Theatre“ J. Malinos ir J. Beko pastatyta pjesė, su broliu, 1964 m., Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didysis prizas
Dienoraščiai, pastabos ir škicai, arba Valdenas (Diaries, notes and sketches, also known as Walden), su broliu, 1964-1969 m.
Dvivamzdė detektyvinė istorija (The Double-Barreled Detective Story), 1965 m.
Vėjo gėlės (Windflowers), 1968 m.
Draugės ir draugai (Companeras y Companeros), su kitais, 1970 m.
Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą (Reminiscences of a Journey to Lithuania), su broliu, 1971-1972 m.

Paulius Augius-Augustinavičius (biografija ir kūryba)

Pauliaus_Augiaus_nuotrauka Grafikas gimė 1909 m. rugsėjo 2 dieną Gečaičiuose (Plungės r.). Dailininkas 1935 m. baigė Kauno meno mokyklą. Jo mokytojais buvo žymūs to meto menininkai: Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Justinas Vienožinskis, Juozas Zikaras. P. Augius priklausė dailininkų grupei „Forma“, dalyvavo įvairiose dailės parodose. Vėliau išvyko studijuoti dailės į Paryžių (baigė Ecole Nationale Souperieure des Beaux-Arts ir Conservatoire Nationale des Arts et metiers). 1937 m. už Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vestuvių“ iliustracijas laimėjo Paryžiaus pasaulinės parodos garbės prizą bei Lietuvos taupomųjų kasų premiją. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dėstė Kauno meno mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o nuo 1948 m. apsigyveno JAV. P. Augius-Augustinavičius dirbo kaip grafikas ir publicistas (bendradarbiavo „Vaire”, „Naujojoje Romuvoje”, „Aiduose”, „Žiburiuose”). 1946 m. dirbo „Minties” žurnalo Dailės skyriaus redaktoriumi. Toliau skaityti „Paulius Augius-Augustinavičius (biografija ir kūryba)”

Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje

„Scanpix“ nuotr. Seanas Pennas, Pink, Jasonas Sudeikis ir Anthony Kiedis

Lietuvių emigrantų ar kilusių iš jų rastume tarp pasaulinio garso filmų kūrėjų, aktorių, dainininkų, politikų ar net dvasininkų. Lietuviai savo talentu, profesiniais laimėjimais daug pasiekė ir garsina Lietuvos vardą jau daug dešimtmečių. Toliau skaityti „Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje”

Foresto Gampo kūrėjas

Tom-Hanks--e1358141116980 „Gyvenimas – kaip saldainių dėžutė – niekada nežinai, kokį gausi“. Tai legendinė frazė iš gerai žinomo, prestižinį apdovanojimą gavusio holivudo filmo „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) (1994 m.). Greičiausiai filmą žino daugelis, bet ne kiekvienas žino, kad šį filmą režisavo lietuvių kilmės amerikietis Robertas Zemeckis.
Šiandien režisierius švenčia savo 62-ąjį gimtadienį.
Robertas Zemeckis Išgarsėjo XX a. pabaigoje su filmų trilogija „Atgal į ateitį“. Sėkmę taip pat atnešė prieš tai minėta kino juosta „Forestas Gampas“, už kurią 1994 m. režisierius laimėjo Oskarą (geriausias metų filmas).
Robertas Zemeckis gimė Čikagoje tėvo lietuvio ir italų kilmės motinos šeimoje. Baigė Pietų Kalifornijos universiteto kino ir televizijos mokyklą. Studijų metais už filmą „Garbės laukas“ (Field of honor) laimėjo Studentų akademijos (studentų oskaras) apdovanojimą. Kitas sėkmingas filmas „Romanas su brangakmeniu“ (Romancing the Stone) su žymiu aktoriu Maiklu Daglasu leido Zemeckiui sukurti žymiąją fantastinę trilogiją „Atgal į ateitį“(Back to the future).
Režisierius savo filmuose naudoja daug specialiųjų kino efektų. Filme „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) aktorių Toma Henksą dokumentiniuose kadruose „įkišo“ šalia žymių asmenybių, tokių kaip JAV prezidentai Džonas F.Kenedis ir Ričardas Niksonas, The Beatles nario Džono Lenono. Viename iš naujesnių filmų „Poliarinis ekpresas“ (The Polar Express) režisierius, pasitelkęs judesių fiksavimo techniką aktorius pavertė kompiuterinės animacijos personažais.

IMDB: Robertas Zemeckis

Balandžio 9 d. gimė Simas Kudirka

Simas Kudirka gimė balandžio 9 d. Griškabūdyje. Simas Kudirka laikomas kovos už laisvę simboliu, kurį jau kiek pamiršome. 1952 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 m. Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis. Laisvės ir teisybės ištroškusio tada keturiasdešimtmečio lietuvio šuolis iš sovietų žvejybinio laivo į amerikiečių laivą 1970-ųjų lapkričio 23 d. sudrebino ne tik Jungtines Amerikos Valstijas, bet ir visą pasaulį. JAV kranto apsaugos pareigūnų į laivą įleistų TSRS pareigūnų sulaikytas Simas Kudirka buvo prievarta grąžintas į TSRS laivą. JAV ir sovietų pareigūnų veiksmus smerkė didžiausi JAV dienraščiai, JAV lietuviška spauda, televizijos ir radijo stotys, taip pat vyko ir protesto demonstracijos. 1971 m. gegužės mėn. Simas Kudirka nuteistas 10 m. kalėti. Kalėjo Pskove. 1974 m. Simas Kudirka iš kalėjimo išleistas. Tais pačiais metais su šeima atvyko gyventi į JAV. Dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, o Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę nusprendė grįžti į Lietuvą. Su L. Eiche parašė knygą „Tiems, kurie dar jūroje“ (For those still at sea, 1978 m.). Algimantas Kezys apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje“ (Simas Kudirka In Chicago, 1974 m.), režisierius D. L. Richas (JAV) pastatė televizijos filmą (The Defection of Simas Kudirka, 1978 m.). Rašytojas J. Gliauda parašė romaną „Simas” (lietuvių ir anglų k.), Algis Rukšėnas išleido knygą „Day of Shame”.

Knygos, susijusios su Simo Kudirkos žygiu:

1. Annual award banquet. 1975: Annual Awards Banquet honoring Simas Kudirka as „The American-Lithuanian of the Year” for benefit of the Simas Kudirka Children Scholarships fund, 19 January, 1975. – 1975. – [80] p.

2. For those still at sea / Simas Kudirka & Larry Eichel. – New York, 1978. – VIII, 226 p., [4] iliustr. lap. – ISBN 0-8037-2684-8

3. In defense of human rights : testimony of Simas Kudirka at the Bicentennial Convocation on Global Justice convened by the National Conference of Catholic Bishops Committee for the Bicentennial, Maryknoll, New York, July 14, 1976. – Maspeth (N. Y.), 1976. – 24 p.

4. Simas Kudirka : „Grąžinkite Lietuvai nepriklausomybę” : Simo Kudirkos pareiškimai teisme 1971 m. – [S.l., 1975]. – [4] p.

5. Simas Kudirka and family cordially invite you to attend the reception and dance in honor of you and others who helped us to reach and settle in the United States, June 28, 1975, Locust, N.J.. – Locust (N.J.), 1975. – [4] p.