„Gyvenimas – kaip saldainių dėžutė – niekada nežinai, kokį gausi“. Tai legendinė frazė iš gerai žinomo, prestižinį apdovanojimą gavusio holivudo filmo „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) (1994 m.). Greičiausiai filmą žino daugelis, bet ne kiekvienas žino, kad šį filmą režisavo lietuvių kilmės amerikietis Robertas Zemeckis.
Šiandien režisierius švenčia savo 62-ąjį gimtadienį.
Robertas Zemeckis Išgarsėjo XX a. pabaigoje su filmų trilogija „Atgal į ateitį“. Sėkmę taip pat atnešė prieš tai minėta kino juosta „Forestas Gampas“, už kurią 1994 m. režisierius laimėjo Oskarą (geriausias metų filmas).
Robertas Zemeckis gimė Čikagoje tėvo lietuvio ir italų kilmės motinos šeimoje. Baigė Pietų Kalifornijos universiteto kino ir televizijos mokyklą. Studijų metais už filmą „Garbės laukas“ (Field of honor) laimėjo Studentų akademijos (studentų oskaras) apdovanojimą. Kitas sėkmingas filmas „Romanas su brangakmeniu“ (Romancing the Stone) su žymiu aktoriu Maiklu Daglasu leido Zemeckiui sukurti žymiąją fantastinę trilogiją „Atgal į ateitį“(Back to the future).
Režisierius savo filmuose naudoja daug specialiųjų kino efektų. Filme „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) aktorių Toma Henksą dokumentiniuose kadruose „įkišo“ šalia žymių asmenybių, tokių kaip JAV prezidentai Džonas F.Kenedis ir Ričardas Niksonas, The Beatles nario Džono Lenono. Viename iš naujesnių filmų „Poliarinis ekpresas“ (The Polar Express) režisierius, pasitelkęs judesių fiksavimo techniką aktorius pavertė kompiuterinės animacijos personažais.
Žyma: JAV lietuviai
JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete
http://www.ebay.com.au
Prasidėjus naujiems metams, Purdue universitetas (Purdue University), JAV, savo studentams pasiūlė naują kursą „Fotografija ir jos kultūrinė vertė“ (dr. Rosanne Alstatt), kuriame pagrindinis šaltinis yra JAV lietuvio Charles‘o (Karolio) J. Pansirnos (1888–1967) fotografijos, saugomos Purdue University Galleries kolekcijoje.
Toliau skaityti „JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete”
Sausio 28 d. gimė rašytoja Eglė Juodvalkė
sugrįžusi mįslėm kalbu mįslėm rašau . . .
Eglė Juodvalkė (gimė 1950 m. sausio 28 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose) – poetė, žurnalistė, rašytoja. Čikagos universitete baigė Slavistikos fakultetą bei Pedagoginį lituanistikos institutą. Daug metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Vokietijoje. Eglė Juodvalkė yra keturių poezijos rinkinių ir autobiografinės knygos autorė. Rašytoja kūrybą publikuoja Kultūros baruose, Literatūroje ir mene, literatūros leidinyje Rampike (Kanada), o taip pat rašo straipsnius į periodinę lietuvių ir užsienio spaudą. Pirmoji jos knyga – eilėraščių rinkinys Pas ką žiedas žydi (1983). Eglė Juodvalkė yra Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniuje ir Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje narė. Gyvena ir kuria Čikagos priemiestyje.
Apie JAV LB Kultūros tarybos (2009-2010 m.) paruoštą Žalgirio mūšio medalį.
JAV LB krašto valdybos nariai įteikė Žalgirio mūšio medalius asmenims, kurie yra ypatingai daug dirbę JAV lietuviškoje kultūrinėjė ir visuomeninėje veikloje bei lietuvybės išlaikymo darbe. Jau paruoštas sąrašas asmenų, kurie yra ir bus apdovanoti medaliu. Medaliai būna vienodai įrėminti. Medalio diplomas išrašomas kiekvienam asmeniškai. Kitoje diplomo pusėje užrašyti šie žodžiai: JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ PASKELBĖ 2010 METUS ŽALGIRIO MŪŠIO PERGALĖS METAIS. TAI BUVO DIDŽIAUSIAS VIDURAMŽIŲ MŪŠIS EUROPOJE, KURIO LAIMĖJIMAS SUŽLUGDĖ KRYŽUOČIŲ GALYBĘ IR UŽTIKRINO LIETUVOS VALSTYBEI ATEITĮ. PRAĖJUS 600 METŲ, DIDŽIUOJAMĖS LIETUVIŲ TAUTA, NEPASIDAVUSIA IR KOVOJANČIA UŽ SAVO LAISVĘ.
2009 metais JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Dalės Lukienė medalius užsakė pas dailininką Antaną R. Šakalį. Skulptorius Giedrius Paulauskis paruošė medalio modelį liejyklai. Lietuvos monetų kalykla medalį nukalė 2010 m. sausio mėn. Medalis nukaltas iš oksiduoto žalvario ir yra 2 ½ colių skersmens. Lietuvos monetų kalykla išdavė sertifikatą. Tiražas – 110 vienetų. Žalgirio mūšio medalio projektą parėmė Lietuvių Fondas.
JAV LB džiaugiasi galėdama pagerbti bent keletą asmenų, jiems įteikiant šį prasmingą padėkos medalį.
Paruošė Dalė Lukienė, JAV LB Krašto valdybos vicepirmininkė archyvų reikalams.
Lietuvių šalpos organizacijos
1915 m. gegužės 21 d. Vilniuje įkurta Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, kuri gyvavo iki 1918 m. Ši labdaros organizacija globojo Pirmojo pasaulio karo pabėgėlius našlaičius, bei vargingai gyvenančius moksleivius. Organizacijai vadovavo Centrinis komitetas, kurį kordinavo Antanas Smetona. Draugija rinko lėšas rengdami kultūrinius renginius, rūpinosi švietimu, steigė labdaringas valgyklas, prieglaudas. Labai panašia veikla užsiėmė ir kiti organizacijos skyriai Rusijos miestuose, kuriuose buvo daugiau lietuvių pabėgėlių. Piniginės aukos buvo renkamos ir JAV bei Šveicarijoje. Draugijos veikla pasirodė esanti svarbi formuojant pilietinę visuomenę ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Ilgainiui šios draugijos veikla tapo kulūriniu ir politiniu branduoliu ir pasirodė svarbi formuojant tautinį sąmoningumą, pilietines vertybes, visuomenę. Nemažai draugijos narių įsitraukė į politinę veiklą ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės.
1944 m. Čikagoje JAV lietuvių visuomeninių organizacijų iniciatyva buvo įkurtas Bendrasis Amerikos lietuvių fondas, BALF (angl. United Lithuanian Relief Fund of America). Tai yra JAV lietuvių šalpos organizacija, veikusi iki 2008 m. Pirmuoju organizacijos vadovu tapo prelatas Juozas Končius. Fondas dar turėjo skyrių Kanadoje. XX a. pab. organizacijai priklausė apie 4000 žmonių. Organizacijos veikla apėmė visas lietuvių kolonijas. BALF’o organizacija rinko drabužius, maistą, pinigus ir siuntė juos lietuviams į karo pabėgėlių stovyklas Vakarų Europoje, siuntė siuntinius grįžusiems į Lietuvą tremtiniams, politiniams kaliniams, o taip pat ir į Sibirą, Vokietijos DR ir kt. kraštus. Fondas taip pat šelpė mokyklas, jaunimo organizacijas, ligonines, rėmė lietuvių kultūros veikėjus. Skaičiuojama, jog šalpai išleista apie 3 mln. JAV dolerių.