Valstybingumo erdvės tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.
Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.
Pirmadienio vakaras Nacionalinėje bibliotekoje bus poetiškas: susitiksime su poete Lidija Šimkute, kuriai šiemet sukako 75-eri, ir gausiu jos svečių būriu. Renginys vyks Muzikavimo erdvėje, nes susirinkusiuosius muzika pradžiugins Raminta Naujanytė-Bjelle. L. Šimkutės poeziją aptars profesorė Dalia Kuizinienė , o daktarė Imelda Vedrickaitė pristatys L. Šimkutės kuriamas mandalas. Mintimis apie poetę ir jos kūrybą pasidalins Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, profesorius Juozapas Algimantas Krikštopaitis ir kiti garbūs svečiai. Savo eilių paskaitys kunigas Justas Jasėnas ir, žinoma, pati Lidija Šimkutė.
Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17:30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „The Art of Identity and Memory“ pristatymą. Jame dalyvaus: serijos „Lithuanian Studies without Borders“ redaktorius Darius Staliūnas, knygos sudarytojos Giedrė Jankevičiūtė ir Rasutė Žukienė, knygos autorės Larisa Lempertienė, Natalija Arlauskaitė, Agnė Narušytė ir Rūta Stanevičiūtė.
2016 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista pirmoji serijos „Lithuanian Studies without Borders“ knyga – „The Art of Identity and Memory: Toward a Cultural History of the Two World Wars in Lithuania“ (American Studies Press; sud. VDU Menų fakulteto dėstytoja profesorė Rasa Žukienė ir LKTI mokslininkė Giedrė Jankevičiūtė). Lietuvos autorių parašyta knyga skirta vizualiosios kultūros studijoms, karų ir meninės kultūros sąveikai.
Knygoje analizuojamas poveikis, kurį vizualioji kultūra, literatūra, muzika patyrė Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų epochoje. Pasak prof. Mordechai Zalkin (Ben-Gurion University of the Negev), „devyniems Lietuvos autoriams pavyko pateikti labai informatyvų, turtingą, ir patikimą tyrimą. Nagrinėjant meną kultūros istorijos diskurse, iškelta ir atsakyta į naujus ir įdomius klausimus apie Lietuvos dalyvavimą dviejuose pasauliniuose karuose. […] Aš nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą visiems, kurie domisi Lietuvos istorija, kultūros studijomis ir Rytų Europos žydų istorija“.
Knygos pristatymas vyks LNB Meno erdvėje 535 (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.
Procul omnis esto clamor et ira / Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis
Žurnalo „Santara“ kredo
Renginio svečiai
„Nepaisant visų liūdnų nuotaikų, kultūrinis gyvenimas teikia viltį, kad pajėgsime pakilti iš sunkių momentų, pasieksime tai, ko trokštame“, – per žurnalo „Santara“ 130-ojo numerio pristatymą naujosiose bibliotekos erdvėse sakė prezidentas Valdas Adamkus, „Santaros“ konsultacinės kolegijos narys. Pasak Prezidento, jis žurnalą, kuris pradėjo eiti 1989 m. Kaune, seka beveik nuo pirmųjų numerių. V. Adamkus „Santarą“ palygino su „Metmenimis“: pasak jo, pastarasis žurnalas išeivijoje sudarė sąlygas pasireikšti jauniesiems kūrėjams, paliesti reikšmingas temas. Kadangi renginio atmosferą neišvengiamai paveikė skaudi žinia apie filosofo Leonido Donskio mirtį, kalbos pabaigoje V. Adamkus prisiminė jį – artimą bendramintį ir bendradarbį, vieną iškiliausių tautos šviesuolių, kurio veikla, anot Prezidento, turėtų tapti įkvėpimu jaunajai kartai, o vyresniesiems – postūmiu tęsti pradėtus darbus.
Santūrus žurnalo vyriausiasis redaktorius Romualdas Norkus, padėkojęs Nacionalinei bibliotekai, prisiminė, jog prieš renginį įsivaizdavo, jog užteks 20 kėdžių. Visgi į jubiliejinio numerio sutiktuves susirinko gausi skaitytojų ir šiam leidiniui rašiusių autorių auditorija. Susirinkusieji kelis kartus prisiminė senąjį Lituanistikos skyrių, kurio skaitykla daugeliui buvo tapusi antraisiais namais, ir skyriaus vedėją – šviesaus atminimo Silviją Mariją Vėlavičienę. Geografo Stasio Vaitiekūno žodžiais, net ir sovietmečiu bibliotekoje buvo drąsių žmonių.
Žurnalo viršelis
„Santaros“ 130-asis numeris skirtas Bibliotekų metams ir rekonstruoto Nacionalinės bibliotekos pastato atidarymui. Numerio viršelyje – Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde saugomas lenkų jėzuito Jokūbo Vujeko „Mažesniosios postilės “ vertimas į lietuvių kalbą, paprastai vadinamas Daukšos postile. Jubiliejiniame numeryje rasite net kelis Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojų tekstus. Straipsnyje „Eduardo Volterio laikas ir asmenybė“ Kęstutis Raškauskas pristato pirmąjį Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovą. Lara Lempertienė aptaria 2015 m. startavusį „Vilniaus projektą“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir visuomenei pristatydami išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė pristato Nacionalinėje bibliotekoje saugomą Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią šiuo metu sudaro 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje.
Nors neretai susidaro įspūdis, jog kalbos apie emigraciją, ypač po naujų statistikos duomenų paviešinimo, primena anglų kalbos posakį apie mušamą negyvą arklį, išgirdus, jog emigracijos tema kuriamo filmo autorius yra jaunosios kino kūrėjų kartos atstovas, pradedi galvoti, jog gal ši tema dar nėra praradusi savo aštrumo, o svarbiausia, jog ji rūpi ne tik priešrinkiminėje karuselėje besisukantiems politikams ir emigraciją vien tik neigiamai vertinantiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Menininkė Ingra Mileryte ir režisierius Vytautas Tinteris
Mūsų skyriaus rugsėjo 14 dieną surengtame pokalbyje, pirmame po vasaros, apie jaunų žmonių (e)migraciją, mobilumą bei ką šiais laikais reiškia būti lietuviu, galinčiu keliauti bet kur, kalbėjomės su kiną Estijoje studijavusiu ir savo gyvenimą tarp Lietuvos ir užsienio dalijančiu režisieriumi Vytautu Tinteriu, menininke Ingra Mileryte ir filmą Aleksandras Didysis apie Amazonės džiunglėse dirbusį gydytoją, misionierių, kunigą Aleksandrą Bendoraitį šiuo metu kuriančiu Vytautu Puidoku, beje, taip pat studijas baigusiu svetur ir save juokais vadinančiu nesėkmingai net kelis kartus emigruoti bandžiusiu lietuviu.
Filmo Plastikinių rūmų žmonės (angl. Plastic Palace People), kurio filmavimas prasidės šį rudenį Lietuvoje, režisierius Tinteris savo veikėjus apibūdina kaip žmones, kurie yra nesuprasti namuose, tačiau nepriimti ir užsienyje. Pasak Vytauto, jie gyvena niekur – nei čia, nei ten. Režisierius tiek savo veikėjus, tiek save bei nemažą dalį savo draugų, pasirinkusių gyvenimą ne Lietuvoje, vadina prarastąja – 20 amžiaus paskutiniojo dešimtmečio – karta ir sako, jog dėl šiandien neegzistuojančių sienų ir pasaulio atvirumo jis save laiko ne tiek lietuviu, net ne europiečiu, bet pasaulio piliečiu. Šiai minčiai pritarė ir Vytauto bendraamžiai, Vytautas Puidokas ir Ingra Milerytė.
Režisierius Vytautas Puidokas
Pasak renginio svečių, šiandien didžioji dauguma jaunimo migruoja ne tiek dėl finansinių priežasčių, kiek dėl studijų bei didesnių galimybių tobulėti ir įgyvendinti savo sumanymus. Nepaisant to, juos vis tiek traukia sugrįžti į Lietuvą. Vieni jų čia pasilieka ilgėliau, kiti – trumpiau, treti – bent jau šiai dienai – suvisam. Taip jaučiasi Milerytė, po kelių ilgesnių išvykų į užsienį ir planų judėti toliau vis dėlto apsisprendusi apsistoti Vilniuje. Bent jau kol kas Vilnių savo nuolatine gyvenamąja vieta yra pasirinkęs ir Puidokas.
Antroje renginio dalyje susirinkusieji turėjo progą pamatyti Tinterio art-house režisūrinius kino darbus: praėjusiais metais Kaune nufilmuotą filmo Plastikinių rūmų žmonės sceną, šią vasarą sukurtą video darbą-dienoraštį ir pirmąją iš planuojamų dešimties filmo Seksualumo dekalogas dalį.
Renginio dalyviai
Lituanistikos tyrimų skyrius (e)migracijos temą analizuos ir netrukus prasidėsiančiame projekte „Pokalbiai apie (e)migraciją-2“, kuriame šįkart dalyvauja Utenos rajono gimnazijos moksleiviai bei rajono bibliotekos.
Šią vasarą IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Lara Lempertienė dalyvavo keliuose tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Birželio 14-16 d. MaskvosTolerancijos centre vykusioje konferencijoje Soviet Jewish History: New Sources, New Approaches ji perskaitė pranešimąTarp dviejų priešų: Vilnius krašto žydai, deportuoti ir įkalinti sovietų ir nacių 1939 m., ir jų sugražinimo į Lietuvos Respubliką pastangos. Dr. L. Lempertienės temos pasirinkimą lėmė faktas, kad Lietuvos Centriniame valstybės archyve saugomi įdomūs, tačiau beveik netyrinėti dokumentai, liudijantys pastangas į Lietuvą sugrąžinti jos piliečius, tarp jų– žydų bendruomenės narius. Pranešimas perskaitytas rusiškai, aktyviai aptartas anglų kalba. Anot tyrėjos, daugelis konferencijoje pristatytų pranešimų buvo įdomūs ir aktualūs, o jų aptarimai gyvi ir dėmesingi. Planuojama pranešimų pagrindu parengti straipsnių rinkinį.
Birželio 28-liepos 1 d. Kijeve įvyko konferencija, skirta žydų literatūros klasiko, vieno pagrindinių moderniosios grožinės jidiš literatūros kūrėjų Šolom-Aleichemo 100-ioms mirties metinėms, Sholom-Aleichem – Writer and Symbol. Dr. L. Lempertienė perskaitė pranešimą Šolom-Aleichemo vertimai į lietuvų kalbą: kas? kada? kodėl? Jame lyginami tarpukariu, nepriklausomoje Lietuvoje, atlikti žydų vertėjų darbai, publikuoti savaitraštyje Apžvalga bei išleisti dviejose žydų rašytojų apsakymų rinktinėse, tai pat ir Dominyko Urbo pokariniai vertimai. Pranešimas skaitytas rusų kalba, diskusija vyko rusiškai, ukrainietiškai ir angliškai. Šios konferencijos medžiagą taip pat planuojama išleisti kaip knygą.
Per tarptautinį seminarą Oksfordo universitete
Liepos 3-15 d. dr. L. Lempertienė dalyvavo tarptautiniame moksliniame-metodiniame seminare Hebrew Manuscript Studies: Codicology, Palaeography, Textual History, kurį organizavo Oxford Centre for Hebrew and Jewish Studies ir Bodleian Library. Seminaro metu nagrinėti viduramžių žydų rankraščiai: Bodleana turi vieną geriausių kolekcijų pasaulyje. Seminare dėstė žydų paleografijos ir kodikologijos korifėjai – profesoriai Malachi Beit-Arie, Judith Olszowy-Schlanger, Sarit Shalev-Eini, Nurit Pasternak ir kt. Jų paskaitos, kaip ir galimybė susipažinti bei dirbti su Bodleanos žydų rankraščių kolekcijos pavyzdžiais, buvo neįkainojama patirtis. Šis seminaras dr. L. Lempertienėi, Nacionalinėje bibliotekoje dirbančiai su senosiomis knygomis bei rankraščiais, tapo ypač svarbiu kvalifikacijos kėlimo etapu.
Miniatiūrinė rankraštinė maldaknygė iš VokietijosOrientalistinė rankraštinė Biblija su komentarais, mikrografijos technika surašytais mitinių gyvūnų formose
Valstybingumo erdvės tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.
Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17:30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „The Art of Identity and Memory“ pristatymą. Jame dalyvaus: serijos „Lithuanian Studies without Borders“ redaktorius Darius Staliūnas, knygos sudarytojos Giedrė Jankevičiūtė ir Rasutė Žukienė, knygos autorės Larisa Lempertienė, Natalija Arlauskaitė, Agnė Narušytė ir Rūta Stanevičiūtė.
