Rusija – Lituani(sti)ka

Sankt Peterburge – paroda Eduardui Volteriui atminti

Portretas_apie 1930_F32-267 Trečiadienį, lapkričio 9 d., Sankt Peterburge esančioje Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje atidaroma paroda prof. Eduardo Volterio 160-osioms gimimo metinėms paminėti. E.Volteris – žymus kalbininkas, etnografas, archeologas, bibliotekininkas, vienas iš Lietuvos universiteto ( dab. Vytauto Didžiojo universiteto) įkūrimo iniciatorių.

Eduardo Volterio gyvenimas susijęs su Latvija ir Vokietija, Rusija ir Lietuva. Rygoje gimęs ir šiame mieste gimnaziją baigęs, Leipcige filologiją studijavę ir daug metų baltistiką Sankt Peterburgo universitete dėstęs, jis daug prisidėjo prie lietuviškų knygų leidimo Rusijos imperijoje, rinko ir tyrinėjo lietuvių liaudies dainas.

1918 m. E.Volteris persikėlė gyventi į Lietuvą ir tapo Valstybinio centrinio knygyno (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėju bei pirmuoju jos vadovu, vėliau Kauno miesto muziejaus vadovu, 1922–1933 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

Eduardo Volterio asmeninis archyvas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto bibliotekose.

Rusijos galios pavidalai A. Grigas knygose

grigas Šį mėnesį žurnalo „The New York review of books“ publikacijoje „The real power of Putin“ („Tikroji Putino galia“) Benjamin Nathans pristato Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinei biografijai skirtas knygas, tarp jų – vasarį leidyklos „Yale University Press“ išleistą Agnia Grigas knygą „Beyond Crimea: the new Russian empire“ („Anapus Krymo: naujoji Rusijos imperija“), kurioje Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė A. Grigas analizuoja Vladimiro Putino užsienio politiką, keldama klausimą, kaip Rusija perbraižys sienas posovietinėje erdvėje.

Putin has also waged a soft-power irredentist campaign to mobilize millions of ethnic Russians and Russian speakers in the “near abroad,” the former Soviet republics that now ring Russia’s western and southern flanks. And where a Russian political diaspora cannot be found, the political analyst Agnia Grigas shows in Beyond Crimea, Moscow creates one: via humanitarian assistance, media saturation, and widespread granting of Russian passports. But these efforts to recoup at least some of what was lost in 1991 have been both selective and opportunistic.

The Real Power of Putin / Benjamin Nathans. The New York Review of Books. – 2016, sept. 29.

grigas_energy

Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ši nauja knyga pasieks ateityje, skaitytojams galime pasiūlyti 2013 m. išėjusią A. Grigas knygą „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“), kurioje aptaria Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Energijos klausimas skirtas ir A. Grigas publikacija leidinyje „The Baltic States in the EU: yesterday, today and tomorrow“. Tekstas, pavadintas „Energy policy: the Achilles heel of the Baltic States“ („Energijos politika: Baltijos šalių Achilo kulnas“), laisvai prieinamas internete: http://www.delorsinstitute.eu/011-16347-The-Baltic-states-in-the-EU-yesterday-today-and-tomorrow.html

Naujos knygos apie politiką Baltijos šalyse

Londono universitetinio koledžo docentas Richardas C. M. Mole’as Baltijos šalių gyvenimą atidžiai seka nuo 1990 m. kovo 11 d. Šią istorinę dieną mokslininkas pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baltijos šalys yra išskirtinės: tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis.

Knygoje „The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos šalys nuo Sovietų Sąjungos iki Europos Sąjungos: tapatumas, diskursas ir galia pokomunistinėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ ) regiono istorija apžvelgiama nuo Viduramžių, nors daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui ir pastariesiems dešimtmečiams. Autorius susitelkia į tautinei tapatybei reikšmingų įvykių analizę.

Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė Agnia Grigas aptaria santykių Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Šiai temai skirta jaunos mokslininės knyga „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“). Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskovoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Anglakalbis pokalbis su autore Ukrainos įvykių kontekste:

http://www.lithuaniatribune.com/65841/lessons-ukraine-can-learn-from-the-baltic-russian-energy-and-memory-politics-201465841/

Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų

„Auksinė kaukė“ – garbingiausias Rusijos teatro apdovanojimas. Šiais metais eksperimento kategorijoje jam pasiūlytas jaunos, 27-erių metų, režisierės Karolinos Žernytės spektaklis akliesiems „Gegužės naktis“ pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą. Premijų laureatai paaiškės balandį. Todėl kol kas su menininke kalbamės apie pojūčių teatrą ir veiklą užsienyje.

Kaip vyksta pojūčių teatro spektakliai?

Į sceną kviečiame tiek dalyvių (jais gali tapti aklieji arba regintieji užrištomis akimis), kiek yra aktorių. Tai – svarbi detalė, nes toks kiekis žmonių pilnavertiškai pajunta spektaklį ir jaučiasi saugūs. Jie patiria siužetą ir personažų charakterius per garsą, lytėjimą, kvapą, judinamas kėdes, netgi skonį. Mūsų lėlės labai savotiškos: žmogaus vaizduotė pati jas susikuria, pačiupinėjus tik detalę – švelnią katės uodegą ar dvokiančią senio barzdą. Toliau skaityti „Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų”