1956 m. atkurtas satyros ir humoro žurnalas „Šluota“ kūrė humoro kultūrą, išnykusią atkūrus Nepriklausomybę. Koks buvo šis pradingęs juokas? Kokios buvo jo moralinės kritikos ribos? Kodėl jis daugelio prisimenamas su nostalgija? Kokia buvo šio juoko slapta politika, kvestionuojanti socialistinės visuomenės kūrimo normas?
Šias temas savo paskaitoje „Pradingęs juokas: slaptumo politika satyros ir humoro žurnale „Šluota“ gvildens Majamio universiteto (JAV) antropologė dr. Neringa Klumbytė. Apie žurnalą mintimis dalinsis dailininkas, karikatūristas ir edukatorius Kazys Kęstutis Šiaulytis, dailininkas, karikatūristas ir grafikas Jonas Varnas, dailininkas, karikatūristas Andrius Cvirka ir publicistas, žurnalistas, visuomenės veikėjas Domas Šniukas.
Laukiame Jūsų balandžio 28 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje (V a.).

Johno Edmundo Armono gyvenimo peripetijos primena filmą. Geležinė uždanga padalino Armonų šeimą į dvi dalis: JAV gimęs tėvas Johnas Armonas su penkiamete dukra Donna spėjo iš Lietuvos pabėgti į JAV, o motiną Barbarą su mažuoju Johnu, JAV piliečiu, sovietinė okupacija nubloškė į Sibirą. Kad apsaugotų ir užtikrintų bent kiek geresnę ateitį, motina berniuką primokė sakyti, jog yra našlaitis. Taip Johnas tapo Ivanu, stalininės sistemos globotiniu, o sistema iš vaikų namų nuvedė į sovietinę kariuomenę. Kariuomenėje praleisti metai suveikė kaip didelis pliusas stojant į miškininkystės institutą, kuriame Johnas studijavo su aukštų partinių veikėjų vaikais.