2005 metais R. Paknio leidyklos išleista Tomo Venclovos knyga „Vilniaus vardai“, kaip ir prieš tai pasirodęs rašytojo vadovas po Vilniaus miestą, sulaukė ypač didelio skaitytojų dėmesio. Po dvylikos metų pataisytoje ir trečdaliu papildytoje enciklopedijoje skaitytojai ras beveik aštuonis šimtus Vilniuje gyvenusių, šiam miestui dariusių poveikį ar tiesiog pėdsaką jame palikusių žmonių biografijų. Nors tai išties nemažas skaičius, autorius knygos įvade pabrėžia, kad, be abejonės, jis galėtų būti ir dar didesnis. Toliau skaityti „Kovo 16 d.: T. Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ pristatymas”
2017 m. R. Paknio leidykla išleido naują poeto, intelektualo Tomo Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ laidą: pirmoji išėjo 2006 m., 2013 m. knyga buvo išleista Varšuvoje, lenkų kalba. „Tai biografijų rinkinys, savotiška įžymių vilniečių enciklopedija. Dabar siūlau pataisytą ir trečdaliu papildytą šios enciklopedijos laidą“, – taip naująją knygą pristato pats autorius.
Skoningai išleistus „Vilniaus vardus“ sudaro beveik aštuoni šimtai biografijų, į knygą pateko tik jau mirę asmenys (autoriaus žodžiais: „tie, kurių nebebuvo gyvų 2016 metų gruodžio 31-ąją“). Taikant šį kriterijų, į naująją „enciklopedijos“ laidą įtraukta ir šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio biografija. Visi įtrauktieji glaudžiai susiję su Vilniumi: jame gimę, ilgokai gyvenę arba kitaip virtę „sostinės paveldo dalimi“. Vilniaus vardai – tiek garbių, tiek „labai nesimpatingų“ asmenybių – aprėpiami nuo Viduramžių. T. Venclova teigia, kad vienas iš knygos sudarymų principas – grynai subjektyvus: „Įtraukiau tuos asmenis, apie kuriuos rašyti man buvo įdomu“.
Mums labai džiugu, kad T. Venclova nepamiršo įtraukti Silvijos Vėlaviečienės (1941-2011): ilgametės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos, Lituanistikos (vėliau – Lituanikos) skyriaus vedėjos. Ji rinko išeivijos spaudą, glaudžiai bendradarbiavo su užsienio lietuviais. Kaip T. Venclova mini biografijoje, jau po S. Vėlavičienės mirties pasirodė reikšminga jos knyga „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011). S. Vėlavičienės tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu. Knygą sudarė S. Vėlavičienės kolegė Jolanta Budriūnienė – dabartinė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorė.
Šį savaitgalį siūlome atsiversti naujausią „Literatūros ir meno“ numerį: jame publikuojamas fragmentas iš rugsėjį, poeto Tomo Venclovos 80-mečio dieną, Nacionalinėje bibliotekoje vykusios diskusijos „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“. Į renginį suplaukė minia žmonių!
Priminsime, kad diskusijoje dalyvavo pats poetas T. Venclova, portalo „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys, literatūros kritikė VirginijaCibarauskė, „15min“ žurnalistas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas Saulius Vasiliauskas ir kultūros istorikas, publicistas Aurimas Švedas.
Nuo spalio 3 d. Vilniaus centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6), I a. ir III a., kviečia pamatyti fotografijų ir poezijos leidinių parodą „Tomas Venclova: taip artėja žodis“, skirtą Tomo Venclovos, vieno žymiausių šiuolaikinių lietuvių poetų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, pasaulyje žinomo intelektualo, Jeilio universiteto profesoriaus, 80-mečiui.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, viena iš partnerių, parodai parengė poeto poezijos leidinių rinkinį, kuriame, be T. Venclovos eilių lietuvių kalba, lankytojai galės išvysti ir poezijos vertimus į daugiau nei 20 kalbų, kaip antai, rusų, lenkų, anglų, slovėnų, čekų, prancūzų, italų, portugalų, kinų, japonų, korėjiečių ir kitas. Didžioji dauguma parodoje eksponuojamų leidinių yra iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomos Tomo Venclovos kolekcijos.
Parodoje eksponuojamos Algimanto Aleksandravičiaus, Arūno Baltėno, Audronio Žygavičiaus, Gedimino Zemlicko, Džojos Gundos Barysaitės, Jono Jakimavičiaus, Juozo Budraičio, Mariaus Baranausko, Ramūno Danisevičiaus, Ramūno Katiliaus, Vlado Braziūno fotografijos.
Rugsėjo 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvykusi diskusija „Apie viltį, laiką ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“, surengta minint T. Venclovos 80-metį, sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Dalinamės pirmaisiais jubiliejaus-diskusijos atgarsiais: daugelio pageidautu renginio įrašu, reportažais bei įvairaus pobūdžio tekstais.
Jubiliejinis Tomo Venclovos renginys: video įrašas
LRT, Panorama: Venclova jubiliejų šventė sausakimšoje bibliotekos salėje
Pirmadienio vakarą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur vyko poeto jubiliejinis vakaras, buvo sausakimša. Visi norintieji pasiklausyti T. Venclovos netilpo salėje ir klausėsi pokalbio bibliotekos vestibiulyje.
15min: Justina Rimkutė. Tomas Venclova: „Iš dviejų pilietybių, kurias turiu, labiau didžiuojuosi lietuviškąja“
Poetas T.Venclova, diskusijos pradžioje sakė: „Susirinko daugiau žmonių, nei tikėjausi. 80 metų nėra pats linksmiausias amžius, jei kartais bus 90 metų jubiliejus – bijau, kad būsiu blogesnės fizinės ir psichologinės būklės. O dabar – rašau diena iš dienos. Dalyvauju literatūros vakaruose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.“
Bernardinai: Donatas Puslys. Tomas Venclova kaip paribio žmogus
Portalo „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys.
Vaikštinėjant po Nobelio premijos laureatą Czeslawą Miloszą menantį Krasnogrūdos dvarą, galima užtikti alėją, kurioje įamžintos tokios asmenybės kaip Arvo Partas, Jerzy Ficowskis, Claudio Magris, Bohdanas Osadčukas. Tarp jų ir Tomas Venclova. Visi jie – Paribio žmogaus titulo laureatai, savo veikla įkūniję pastangą tiesti tiltus tarp skirtingų tautų, kultūrų, religijų, socialinių grupių.
Delfi.ru: Наталия Зверко. Томас Венцлова: я очень рано начал не любить советскую власть
„В Литве ситуация лучше, чем в Польше, Венгрии, России, Беларуси или даже в Америке. Из двух гражданств, которые у меня есть, я больше горжусь литовским”, – сказал на литературном вечере в Вильнюсе выдающихся литовский поэт, переводчик, литературовед, эссеист, диссидент и правозащитник Томас Венцлова, который 11 сентября отметил свое 80-летие.
Minint Tomo Venclovos aštuoniasdešimties metų sukaktį, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta diskusija „Apie viltį, laiką ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“ kvietė apmąstyti T. Venclovos – poeto, akademiko, publicisto, visuomenės veikėjo – indėlį į kultūrą, jo darbų bei minties tęstinumą šiandieninėje Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo T. Venclova, Paulius Gritėnas, Virginija Cibarauskė, Donatas Puslys ir Saulius Vasiliauskas. Diskusiją moderavo dr. Aurimas Švedas.
Iš kairės: Virginija Cibarauskė, Donatas Puslys, Saulius Vasiliauskas, Tomas Venclova, Paulius Gritėnas, Aurimas Švedas. Daugiau renginio nuotraukų >>
2005 metais R. Paknio leidyklos išleista Tomo Venclovos knyga „Vilniaus vardai“, kaip ir prieš tai pasirodęs rašytojo vadovas po Vilniaus miestą, sulaukė ypač didelio skaitytojų dėmesio. Po dvylikos metų pataisytoje ir trečdaliu papildytoje enciklopedijoje skaitytojai ras beveik aštuonis šimtus Vilniuje gyvenusių, šiam miestui dariusių poveikį ar tiesiog pėdsaką jame palikusių žmonių biografijų. Nors tai išties nemažas skaičius, autorius knygos įvade pabrėžia, kad, be abejonės, jis galėtų būti ir dar didesnis. Toliau skaityti „Kovo 16 d.: T. Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ pristatymas”
2017 m. R. Paknio leidykla išleido naują poeto, intelektualo Tomo Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ laidą: pirmoji išėjo 2006 m., 2013 m. knyga buvo išleista Varšuvoje, lenkų kalba. „Tai biografijų rinkinys, savotiška įžymių vilniečių enciklopedija. Dabar siūlau pataisytą ir trečdaliu papildytą šios enciklopedijos laidą“, – taip naująją knygą pristato pats autorius.
įtrauktieji glaudžiai susiję su Vilniumi: jame gimę, ilgokai gyvenę arba kitaip virtę „sostinės paveldo dalimi“. Vilniaus vardai – tiek garbių, tiek „labai nesimpatingų“ asmenybių – aprėpiami nuo Viduramžių. T. Venclova teigia, kad vienas iš knygos sudarymų principas – grynai subjektyvus: „Įtraukiau tuos asmenis, apie kuriuos rašyti man buvo įdomu“.
mini biografijoje, jau po S. Vėlavičienės mirties pasirodė reikšminga jos knyga „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011). S. Vėlavičienės tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu. Knygą sudarė S. Vėlavičienės kolegė Jolanta Budriūnienė – dabartinė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorė.
Šį savaitgalį siūlome atsiversti naujausią „Literatūros ir meno“ numerį: jame publikuojamas fragmentas iš rugsėjį, poeto Tomo Venclovos 80-mečio dieną, Nacionalinėje bibliotekoje vykusios diskusijos „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“. Į renginį suplaukė minia žmonių!
Nuo spalio 3 d. Vilniaus centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6), I a. ir III a., kviečia pamatyti fotografijų ir poezijos leidinių parodą „Tomas Venclova: taip artėja žodis“, skirtą Tomo Venclovos, vieno žymiausių šiuolaikinių lietuvių poetų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, pasaulyje žinomo intelektualo, Jeilio universiteto profesoriaus, 80-mečiui.
LRT, Panorama: Venclova jubiliejų šventė sausakimšoje bibliotekos salėje
15min: Justina Rimkutė. Tomas Venclova: „Iš dviejų pilietybių, kurias turiu, labiau didžiuojuosi lietuviškąja“
Bernardinai: Tomo Venclovos 80-mečio vakaras „В Литве ситуация лучше, чем в Польше, Венгрии, России, Беларуси или даже в Америке. Из двух гражданств, которые у меня есть, я больше горжусь литовским”, – сказал на литературном вечере в Вильнюсе выдающихся литовский поэт, переводчик, литературовед, эссеист, диссидент и правозащитник Томас Венцлова, который 11 сентября отметил свое 80-летие.
