Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“

Kalba Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

Penktadienį, rugsėjo 21 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) jaukiai pristatyta paroda „Rusų egzodo kolekcija“. Renginio pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad biblioteka yra nacionalinė, tačiau ne nacionalistinė institucija. Iki šiol ji specializavosi lietuvių diasporos srityje, tačiau rusų egzodo literatūros kolekcija galbūt nubrėžia naują veiklos kryptį.

„Aš tokio antreprenerio kultūros srityje seniai nesu sutikęs“, – taip Nacionalinės bibliotekos direktorius pristatė Šveicarijoje gyvenantį mecenatą Arminio Sciolli, kurio dėka rusų egzodo literatūros kolekcija atsidūrė Lietuvoje. Pats A. Sciolli kalbėjo pajuokaudamas, be pompastikos. Mecenatas teigė, kad kolekciją pristatyti Valstybingumo erdvėje, kur saugoma Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka, jam esanti čechoviška situacija. Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje A. Sciolli ir jo žmonai, lietuvių diasporos narei, gimė sūnus, žmona kūdikį norėjusi pavadinti Landsbergiu (galiausiai berniukas visgi gavo įprastesnį vardą). Kalbėdamas apie kolekcijos kilmę mecenatas nedaugžodžiavo: knygas prieš kelis dešimtmečius įsigijęs iš džentelmeno, kuris – dabar jau galįs atskleisti – dirbo CŽV.

Kalba mecenatas Arminio Sciolli

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“”

Ruduo Vilniuje

Tomas Venclova Užupyje, 2018 m. Sauliaus Vasiliausko nuotr.

Šį rugsėjį Lietuvoje vieši poetas, Jeilio universiteto emeritas, slavistikos prof. Tomas Venclova. Po dviejų savaičių, rugsėjo 21 d., poetas dalyvaus išskirtiniame renginyje: parodos „Rusų egzodo kolekcija“ pristatyme ir diskusijoje. Šią kolekciją Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo Šveicarijoje gyvenantis mecenatas Arminio Sciolli. Plačiau apie renginį >>  Toliau skaityti „Ruduo Vilniuje”

Rugsėjo 21 d.: Parodos „Rusų egzodo kolekcija“ pristatymas ir diskusija

Kovo 29 d. Arminio Sciolli viešėjo Nacionalinėje bibliotekoje

2018 metų pradžioje Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekė maloni žinia apie Šveicarijoje gyvenančio mecenato Arminio Sciolli sprendimą padovanoti bibliotekai savo turimą rusų egzodo literatūros kolekciją. Knygų rinkinį sudaro unikalūs, iki šiol ne tik Nacionalinėje bibliotekoje, bet ir Lietuvoje neturėti ir nematyti rusų autorių grožinės literatūros darbai, kurių leidybos geografija aprėpia platų XX a. pirmosios pusės rusų bendruomenių užsienyje arealą – nuo Pietų Amerikos iki Kinijos.

Šios kolekcijos atsiradimas mūsų bibliotekoje yra puiki proga praplėsti ir papildyti diasporos leidybos sąvoką naujais horizontais – nuo  lietuvių diasporos leidybos iki kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūros istorijos fragmentų.

Valstybingumo erdvėje rugsėjo 21 d. 17 val. vyksiančiame renginyje dalyvaus kolekciją Nacionalinei bibliotekai padovanojęs svečias iš Šveicarijos Arminio Sciolli. Parodą ir jos kontekstą pristatys pokalbis su poetu, publicistu, Jeilio universiteto emeritu, slavistikos prof.  Tomu Venclova ir Vilniaus universiteto dėstytoju, rusistu, rusų išeivijos literatūros tyrėju doc. dr. Pavelu Lavrinecu. Renginį ves Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.

Rusų egzodo literatūros kolekcija bus eksponuojama Valstybingumo erdvėje iki rugsėjo 30 d.

Tomo Venclovos dovanos Nacionalinei bibliotekai

Vakar į Nacionalinę biblioteką su dovanomis užsuko Tomas Venclova. Labai įdomu stebėti, kaip poetas knygas po vieną iškrauna ant stalo, apie kiekvieną truputį papasakodamas.

Daugelis leidinių visiškai nauji, išėję šiemet arba pernai. Tarp padovanotų knygų yra T. Venclovos poezijos rinktinė švedų kalba ir pokalbių knyga „Nelyginant šiaurė magnetą“ ukrainiečių kalba. Ypatinga dovana – vos dešimties egzempliorių tiražu išėjusi knyga, kurią sudarė Michailas Šiškinas, populiariosios „Laiškų knygos“ autorius. Naujoji knyga – tai Vakarų rašytojų pasakojimai apie keliones į Rusiją (kaip pažymi sudarytojas, pateikiamos tik citatos, tik gyvi balsai). Apie Rusiją pasakoja madam de Stal (Germaine de Staël), Markas Tvenas, Somersetas Moemas, Stefanas Cveigas ir kiti reikšmingi autoriai, skirtingomis aplinkybėmis atsidūrę Rusijoje.

Psichologiškai subtili poezija, kuri kalba milijonams žmonių

„Amžiaus poetas“, – taip kovo mėnesį, prieš Londono knygų mugę,  Tomą Venclovą pristatė Didžiosios Britanijos žurnalas „The Spectator“. „Pirmoji knyga, kurią Tomas Venclova perskaitė anglų kalba, buvo „1984-ieji“. Nebloga kalbinė pradžia, jeigu turėsime omenyje jo vėlesnę karjerą. Vakaruose Venclova žinomas menkiau už savo bičiulius Josifą Brodskį ir  Czesławą Miłoszą, bet jis –  tarytum jų baltiškas ekvivalentas: disidentas poetas, turintis tarptautinį svorį, didelę dalį savo gimtosios šalies sovietinės okupacijos metų praleidęs egzilyje, Jungtinėse Valstijose“, – tekste apie T. Venclovą rašo žymus žurnalistas, literatūros kritikas Samas Leithas. Nežymiai sutrumpinta publikacijos versija (žurnale publikuojamas Ellen Hinsey atliktas eilėraščio „Bulvare prie rotušės“ vertimas) prieinama „The Spectator“ internetiniame puslapyje >>

„The Spectator“ pas mus, į Lituanistikos skyrių, atkeliavo siuntoje nuo T. Venclovos, su kitu žurnalu – „Modern poetry in traslation“ (2018, No. 1), kuriame pristatomi trys Baltijos šalių poetai: T. Venclova, latvis Kārlis Vērdiņš (g. 1979) , estė Maarja Kangro (g. 1973). Kaip ir T. Venclova, abu pastarieji kūrėjai yra socialiai angažuotos asmenybės: literatūrologas Vērdiņš tyrinėja lytiškumo ir queer klausimus latvių kultūroje, Kangro pabrėžia savo feministinę poziciją.  Londono knygų mugės kontekste estė pastebėjo, kad dabar madinga jos šalį pristatyti kaip egzotizmą: anot jos, žmonės tikisi, kad visi, kilę iš šio regiono, rašys apie sovietmečio traumas ir mojuos nacionalinėmis vėliavomis.  „Bet mes esame modernaus pasaulio procesų dalis ir rašome apie tai“, –  teigė Kangro[1].

Kalbant apie Baltijos šalių poezijos vertimus anglosaksiškame pasaulyje, būtina pasakyti bent kelis žodžius apie patį žurnalą „Modern poetry in traslation“. Jį 1965 m. Londone įkūrė žymūs poetai Tedas Hughesas ir Danielis Weissbortas; nuo pirmojo numerio leidinyje publikavo Rytų Europos poetų eilėraščius. Rytų Europą du bendraminčiai matė kaip regioną, atsidūrusį kataklizmų centre, todėl gimdantį aukštesnio lygio poeziją: psichologiškai subtilią, tačiau kalbančią milijonams žmonių. Kukliai išleistame pirmajame numeryje, kurį galima apžiūrėti čia, publikavo būtent šio regiono poetų ir izraeliečio Yehudos Amichai kūrybą. Pirmajame numeryje keturis eilėraščių vertimus paskelbė ir Czesławas Miłoszas. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje žurnalas augo ir keitėsi, tačiau, kelių vertėjų dėka, išsaugojo dėmesį Rytų Europos poezijos vertimams.

Baltijos šalių poezijos vertimai į anglų kalbą svarbūs ir pačių Baltijos šalių skaitytojams : kadangi prastai mokame vieni kitų kalbas, o anglų kalba ir mūsų regione įsitvirtina kaip lingua franca, šie vertimai padeda pažinti kaimyninių, istoriškai ir kultūriškai artimiausių valstybių šiuolaikinę poeziją.

[1] https://www.publishersweekly.com/pw/by-topic/international/international-book-news/article/76421-publishing-in-the-baltic-region-2018-maarja-kangro-estonian-and-european-feminist.html

Kovo 16 d.: T. Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ pristatymas

2005 metais R. Paknio leidyklos išleista Tomo Venclovos knyga „Vilniaus vardai“, kaip ir prieš tai pasirodęs rašytojo vadovas po Vilniaus miestą, sulaukė ypač didelio skaitytojų dėmesio. Po dvylikos metų pataisytoje ir trečdaliu papildytoje enciklopedijoje skaitytojai ras beveik aštuonis šimtus Vilniuje gyvenusių, šiam miestui dariusių poveikį ar tiesiog pėdsaką jame palikusių žmonių biografijų. Nors tai išties nemažas skaičius, autorius knygos įvade pabrėžia, kad, be abejonės, jis galėtų būti ir dar didesnis. Toliau skaityti „Kovo 16 d.: T. Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ pristatymas”